Ausų, nosies ir gerklės (LOR) tyrimai padeda nustatyti klausos, pusiausvyros, nosies kvėpavimo, prienosinių ančių, ryklės ir gerklų sutrikimų priežastis. Tyrimai gali būti reikalingi, kai vargina užsitęsęs nosies užgulimas, susilpnėjusi klausa, ūžesys ausyse, galvos svaigimas, balso užkimimas ar pasikartojantys ausų, nosies ir gerklės uždegimai.
Baltijos ir Amerikos klinikoje atliekami klausos, endoskopiniai, ultragarsiniai ir vestibulinės funkcijos tyrimai. Gydytojai otorinolaringologai naudoja modernią diagnostinę įrangą, įskaitant ATMOS sistemą, o reikalingus tyrimus parenka individualiai, atsižvelgdami į Jūsų simptomus ir sveikatos būklę.
Galimybė greitai patekti pas otorinolaringologą ir suplanuoti reikalingus tyrimus.
Klausos, nosies, sinusų, ryklės, gerklų ir pusiausvyros sistemos diagnostika.
Specializuota ATMOS įranga, endoskopiniai ir kiti šiuolaikiniai diagnostikos metodai.
Specialisto konsultacija, reikalingi tyrimai, gydymo planas ir tolesnė priežiūra vienoje klinikoje.
Kada reikalingi LOR tyrimai?
Ausų, nosies ir gerklės tyrimai gali būti skiriami, kai simptomų priežasties nepakanka nustatyti įprastos gydytojo apžiūros metu arba reikia išsamiau įvertinti konkretaus organo funkciją.
Į gydytoją otorinolaringologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- Susilpnėjo klausa. Sunkiau girdite pokalbius, dažniau prašote pakartoti žodžius arba pastebite skirtingą abiejų ausų klausą.
- Vargina ūžesys ar spengimas ausyse. Girdite garsus, kurių nėra aplinkoje.
- Jaučiate ausies užgulimą ar spaudimą. Ypač jei pojūtis užsitęsia arba kartojasi.
- Dažnai kartojasi ausų uždegimai. Reikia įvertinti ausies būklę ir galimas klausos komplikacijas.
- Nuolat užgulta nosis. Sunku kvėpuoti pro nosį, nors nėra ūmios slogos.
- Kartojasi sinusitas. Vargina užsitęsusi sloga, spaudimas veido srityje ar kiti prienosinių ančių uždegimo simptomai.
- Užkimsta balsas. Užkimimas nepraeina, kartojasi arba atsiranda kitų balso pokyčių.
- Vargina galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai. Jaučiate sukimosi pojūtį, nestabilumą ar simptomus keičiant galvos padėtį.
- Knarkiate arba įtariami kvėpavimo sutrikimai miego metu. Gali būti reikalingas viršutinių kvėpavimo takų ar miego ištyrimas.
Tyrimai taip pat gali būti skiriami vertinant gydymo rezultatus, stebint lėtines ligas arba ruošiantis ausų, nosies ir gerklės operacijoms.
Kokie LOR tyrimai atliekami?
Tyrimo metodas parenkamas pagal Jūsų simptomus, gydytojo apžiūros rezultatus ir tai, kurią ausų, nosies ar gerklės funkciją reikia įvertinti.
Klausos tyrimai
Klausos tyrimai padeda nustatyti klausos susilpnėjimo pobūdį, įvertinti vidurinės ausies būklę ir parinkti tolesnį ištyrimą ar gydymą.
Audiometrija
Tyrimas, kurio metu nustatomas klausos jautrumas skirtingo dažnio garsams. Pacientas klausosi per ausines pateikiamų signalų ir nurodo, kada juos išgirsta.
Audiometrija padeda įvertinti klausos susilpnėjimo laipsnį ir pobūdį. Ji gali būti skiriama dėl pablogėjusios klausos, ūžesio ausyse ar klausos pokyčių stebėsenos.
Impedansometrija / timpanometrija
Tyrimas, skirtas vidurinės ausies ir ausies būgnelio funkcijai įvertinti. Į išorinę klausomąją landą įstatomas specialus antgalis, kuriuo keičiant slėgį registruojama ausies būgnelio reakcija.
Tyrimas gali padėti nustatyti skysčio kaupimąsi vidurinėje ausyje, ausies būgnelio judrumo sutrikimus ar kitus vidurinės ausies pakitimus.
Kamertoniniai mėginiai
Paprasti klausos tyrimai, atliekami naudojant specialius garsą skleidžiančius instrumentus – kamertonus.
Jie padeda preliminariai atskirti, ar klausos sutrikimas gali būti susijęs su garso perdavimu išorinėje ar vidurinėje ausyje, ar su vidinės ausies ir klausos nervo funkcija.
Otoakustinės emisijos tyrimas
Objektyvus tyrimas, kuriuo vertinama vidinės ausies sraigės išorinių plaukuotųjų ląstelių veikla.
Į ausies landą įstatomas nedidelis antgalis, kuris pateikia garsinius signalus ir registruoja vidinės ausies atsaką.
Tyrimas atliekamas naujagimiams ir suaugusiesiems. Jis ypač naudingas, kai reikia įvertinti klausos funkciją pacientams, kuriems sunku atlikti įprastą audiometriją.
Otoakustinės emisijos tyrimas neįvertina visų galimų klausos sutrikimų, todėl prireikus papildomas kitais klausos tyrimais.
Endoskopiniai ausų, nosies ir gerklės tyrimai
Endoskopija – tyrimo metodas, leidžiantis gydytojui specialiu optiniu prietaisu išsamiai apžiūrėti sunkiau matomas ausų, nosies, ryklės ar gerklų struktūras.
Ausų endoskopija
Išorinės klausomosios landos ir ausies būgnelio apžiūra naudojant endoskopą.
Tyrimas gali padėti nustatyti uždegiminius pakitimus, ausies būgnelio pažeidimus, darinius ar kitas ausies problemas.
Nosies ir sinusų endoskopija
Endoskopinis nosies ertmės ir nosiaryklės ištyrimas, padedantis įvertinti nosies gleivinę, nosies kriaukles, nosies pertvarą, polipus ir prienosinių ančių angų sritį.
Tyrimas gali būti skiriamas dėl nuolatinio nosies užgulimo, pasikartojančio sinusito, nosies polipų, kraujavimo iš nosies ar įtariamų anatominių pakitimų.
Endoskopija leidžia apžiūrėti nosies ertmę ir prienosinių ančių atsivėrimo sritis, tačiau neparodo visų prienosinių ančių vidinių struktūrų. Prireikus gydytojas gali rekomenduoti papildomus vaizdinius tyrimus.
Ryklės endoskopija
Ryklės gleivinės ir anatominių struktūrų apžiūra naudojant endoskopą.
Tyrimas gali būti atliekamas dėl užsitęsusių ryklės simptomų, rijimo diskomforto, įtariamų gleivinės pakitimų ar darinių.
Gerklų endoskopija
Tyrimas, leidžiantis apžiūrėti gerklas ir balso klostes bei įvertinti jų judrumą ir matomus pakitimus.
Jis gali būti skiriamas dėl užsitęsusio užkimimo, balso pokyčių, įtariamų balso klosčių darinių ar kitų gerklų ligų.
Prienosinių ančių ultragarsinis tyrimas
Sinusų echoskopija
Neinvazinis tyrimas, kurio metu ultragarsu vertinami tam tikri prienosinių ančių pakitimai.
Tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie galimą skysčio kaupimąsi žandiniuose ančiuose, tačiau jo diagnostinės galimybės yra ribotos.
Sinusų echoskopija nepakeičia endoskopinio ištyrimo ar kompiuterinės tomografijos, kai reikia išsamiai įvertinti prienosinių ančių anatomiją ir ligos išplitimą.
Pusiausvyros ir vestibulinės funkcijos tyrimai
Vestibulinės sistemos tyrimai padeda nustatyti, ar galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai gali būti susiję su vidinės ausies pusiausvyros organo veikla.
Vestibulinės funkcijos ištyrimas be įrangos
Klinikinis pusiausvyros sistemos įvertinimas, kurio metu gydytojas stebi akių judesius, vertina pusiausvyrą, koordinaciją ir atlieka specialius galvos padėties ar judesių mėginius.
Vestibulinės funkcijos ištyrimas su įranga
Išsamesnis pusiausvyros sistemos tyrimas, naudojant specializuotą diagnostinę įrangą. Ji padeda objektyviau registruoti akių judesius ir vertinti vestibulinės sistemos reakcijas.
Videonistagmometrija
Tyrimas, kurio metu specialia įranga registruojami akių judesiai. Jie suteikia informacijos apie vestibulinės sistemos veiklą.
Pagal gydytojo paskirtą tyrimo apimtį gali būti atliekami:
- Spontaninio nistagmo vertinimas (SNy). Stebimi nevalingi akių judesiai.
- Galvos impulso mėginys (HIT). Vertinama vestibulinio akių reflekso reakcija į greitus galvos judesius.
- Galvos purtymo mėginys (HsT). Stebimi akių judesių pokyčiai po galvos judinimo.
- Kalorimetrija. Vertinama vidinės ausies vestibulinės sistemos reakcija į temperatūrinę stimuliaciją.
- Poziciniai ir repoziciniai mėginiai. Vertinama, ar galvos padėties keitimas sukelia būdingą galvos svaigimą ir akių judesius.
Otokonijų repozicijos manevras
Klinikoje taip pat atliekamas otokonijų repozicijos manevras – gydomoji procedūra, taikoma tam tikrais gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo atvejais.
Tai ne diagnostinis tyrimas, o gydymo metodas, kuris gali būti rekomenduojamas nustačius atitinkamą sutrikimą.
Miego ir kvėpavimo sutrikimų tyrimai
Polisomnografija – miego tyrimas
Tyrimas, skirtas miego metu vykstantiems fiziologiniams procesams vertinti. Jis gali būti skiriamas įtariant obstrukcinę miego apnėją ar kitus miego sutrikimus.
Registruojami rodikliai priklauso nuo taikomo tyrimo protokolo ir naudojamos įrangos. Jie gali apimti kvėpavimą, deguonies įsotinimą, širdies veiklą ir miego parametrus.
Miego endoskopija
Specializuotas viršutinių kvėpavimo takų tyrimas, atliekamas medikamentais sukeltos miego būsenos metu.
Lanksčiu endoskopu gydytojas stebi, kuriose ryklės ar kitose viršutinių kvėpavimo takų srityse atsiranda susiaurėjimas ar užkritimas.
Tyrimas gali padėti parinkti tinkamiausią gydymą pacientams, kuriuos vargina knarkimas ar obstrukcinė miego apnėja, ypač svarstant chirurginio gydymo galimybes.
Miego endoskopija nepakeičia polisomnografijos ar kito objektyvaus miego apnėjos diagnostikos tyrimo.
Audinių biopsijos ir histologiniai tyrimai
Kai apžiūros ar endoskopijos metu nustatomas įtartinas audinių pakitimas, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją – nedidelio audinio mėginio paėmimą laboratoriniam ištyrimui.
Ausies biopsija
Audinio mėginio paėmimas iš pakitusios ausies srities.
Ryklės biopsija
Mėginio paėmimas iš ryklės gleivinės ar įtariamo darinio.
Gerklų biopsija
Mėginio paėmimas iš gerklų audinių, kai reikia patikslinti pakitimo pobūdį.
Biopsija gali padėti nustatyti uždegiminius, gerybinius ar piktybinius audinių pakitimus. Galutinė diagnozė nustatoma įvertinus histologinio tyrimo rezultatus.
Histologinis tyrimas yra atskira paslauga, jeigu jo kaina neįtraukta į biopsijos kainą.
Kaip vyksta LOR ištyrimas?
Gydytojas išklauso Jūsų nusiskundimus, aptaria simptomų trukmę, anksčiau persirgtas ligas, atliktus tyrimus ir taikytą gydymą.
Įvertinama tiriamos srities būklė. Priklausomai nuo simptomų, gali būti atliekama otoskopija, nosies, ryklės ar gerklų apžiūra.
Jeigu diagnozei patikslinti reikia papildomos informacijos, gydytojas paskiria tinkamiausią tyrimą ar jų derinį. Jums nereikia savarankiškai nuspręsti, ar reikalinga audiometrija, endoskopija, vestibulinis ar kitas tyrimas.
Gydytojas paaiškina nustatytus pakitimus ir rekomenduoja tolesnius veiksmus – stebėjimą, konservatyvų gydymą, papildomą diagnostiką arba chirurginio gydymo galimybių įvertinimą.
Kaip pasiruošti LOR tyrimams?
Pasiruošimas priklauso nuo tyrimo pobūdžio. Daugeliui įprastų klausos ir endoskopinių tyrimų sudėtingo pasiruošimo nereikia.
Prieš vizitą rekomenduojama:
- Atsinešti ankstesnių tyrimų rezultatus. Ypač audiogramas, vaizdinių tyrimų išvadas ir ankstesnių LOR konsultacijų dokumentus.
- Informuoti apie vartojamus vaistus. Ypač jei vartojate kraujo krešėjimą veikiančius, raminamuosius ar galvos svaigimą mažinančius vaistus.
- Pranešti apie alergijas. Tai svarbu, jei planuojama naudoti vietinius anestetikus ar kitas medicinines priemones.
- Nesavarankiškai valyti ausų landų. Jei susikaupusi ausų siera trukdo atlikti klausos tyrimą, gydytojas įvertins, ar ją reikia pašalinti.
- Laikytis specialių nurodymų. Kai kuriems vestibuliniams tyrimams, biopsijoms ar miego endoskopijai gali būti reikalingas papildomas pasiruošimas.
Prieš vestibulinės funkcijos tyrimus gali būti pateiktos individualios rekomendacijos dėl tam tikrų vaistų, maisto ir gėrimų vartojimo. Vaistų vartojimo savarankiškai nenutraukite.
Miego endoskopijai, kuri atliekama taikant sedaciją, būtinas specialus pasiruošimas, įskaitant nevalgymo ir negėrimo intervalą bei saugaus grįžimo namo organizavimą.
Apie konkrečius reikalavimus būsite informuoti prieš tyrimą.
Kada LOR tyrimai gali būti atidėti arba netinkami?
Dauguma įprastų klausos ir endoskopinių tyrimų yra saugūs, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis jų atlikimas gali būti atidėtas ar pakeistas.
- Ūmi infekcija ar reikšmingas uždegimas. Gali turėti įtakos kai kurių tyrimų rezultatams arba apsunkinti procedūrą.
- Ryškus ausies skausmas ar išskyros. Prieš atliekant tam tikrus klausos tyrimus gali reikėti papildomos apžiūros.
- Stiprus galvos svaigimas ar nestabili sveikatos būklė. Gydytojas sprendžia, kokius vestibulinius mėginius saugu atlikti.
- Kraujavimo rizika. Ypač svarbi planuojant biopsiją.
- Būklės, didinančios sedacijos riziką. Aktualios planuojant miego endoskopiją.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Jei staiga ir reikšmingai susilpnėjo klausa, ypač vienoje ausyje, būtina skubiai kreiptis į gydytoją – nelaukti įprasto planinio vizito.
Staigus galvos svaigimas, lydimas kalbos sutrikimo, vienos kūno pusės silpnumo, veido asimetrijos ar kitų insulto požymių, reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Esant gyvybei pavojingiems simptomams, skambinkite 112.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar LOR tyrimams reikalinga otorinolaringologo konsultacija?
Šiems tyrimams reikalinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija. Gydytojas įvertins Jūsų būklę ir paskirs reikalingus tyrimus. Esant galvos svaigimui ar pusiausvyros sutrikimams, gali būti reikalinga otoneurologo konsultacija. Siuntimas mokamoms paslaugoms Baltijos ir Amerikos klinikoje nėra būtinas.
Ar audiometrija ir timpanometrija yra tas pats tyrimas?
Ne. Audiometrija vertina klausos jautrumą garsams, o timpanometrija – ausies būgnelio ir vidurinės ausies sistemos veiklą. Šie tyrimai dažnai papildo vienas kitą.
Ar nosies endoskopija skausminga?
Dažniausiai tyrimas sukelia tik trumpalaikį diskomfortą. Prireikus gali būti naudojamos vietinės priemonės, mažinančios nemalonius pojūčius.
Ar LOR tyrimai atliekami vaikams?
Taip. Klinikoje atliekami vaikams tinkami LOR tyrimai. Konkretus metodas parenkamas pagal vaiko amžių, simptomus ir gebėjimą bendradarbiauti tyrimo metu.
Ar klausos tyrimas gali parodyti, kodėl ūžia ausyse?
Klausos tyrimai padeda įvertinti, ar ūžesys susijęs su klausos sutrikimu, tačiau ne visada leidžia nustatyti tikslią jo priežastį. Prireikus gydytojas rekomenduoja papildomą ištyrimą.
Ar normalūs klausos tyrimų rezultatai reiškia, kad ausys sveikos?
Nebūtinai. Skirtingi tyrimai vertina skirtingas klausos sistemos dalis. Esant simptomams, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus net ir tada, kai audiometrijos rezultatai normalūs.
Ar sinusitui nustatyti pakanka echoskopijos?
Ne visada. Sinusų echoskopija turi ribotas diagnostines galimybes. Atsižvelgiant į simptomus, gali būti reikalinga nosies endoskopija ar kompiuterinė tomografija.
Ar galvos svaigimas visada susijęs su vidine ausimi?
Ne. Galvos svaigimą gali sukelti vestibulinės sistemos, neurologiniai, kraujotakos ir kiti sutrikimai. Vestibuliniai tyrimai padeda įvertinti, ar simptomai susiję su pusiausvyros organo veikla.
Ar vestibulinės funkcijos tyrimas gali sukelti galvos svaigimą?
Taip. Kai kurie mėginiai sąmoningai sukelia trumpalaikę vestibulinės sistemos reakciją, todėl tyrimo metu gali pasireikšti svaigimas ar pykinimas. Tyrimas atliekamas prižiūrint specialistui.
Ar knarkimui ištirti būtina polisomnografija?
Ne kiekvienu atveju. Tyrimo poreikis priklauso nuo simptomų ir įtariamos miego apnėjos rizikos. Jei pastebimos kvėpavimo pauzės miegant ar ryškus mieguistumas dieną, gydytojas gali rekomenduoti objektyvų miego ištyrimą.
Kuo skiriasi polisomnografija ir miego endoskopija?
Polisomnografija vertina fiziologinius procesus miego metu ir padeda diagnozuoti miego sutrikimus. Miego endoskopija leidžia apžiūrėti viršutinius kvėpavimo takus medikamentais sukeltos miego būsenos metu ir nustatyti galimas jų susiaurėjimo vietas.
Ar po LOR tyrimo galima iš karto grįžti prie įprastos veiklos?
Po daugelio įprastų klausos ir endoskopinių tyrimų – taip. Po biopsijos ar procedūros su sedacija gali būti taikomi papildomi apribojimai. Juos paaiškina gydytojas.
LOR tyrimų kaina
Ausų, nosies ir gerklės tyrimų kainos nustatomos pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną.
Klinikoje atliekami klausos tyrimai, ausų, nosies, ryklės ir gerklų endoskopija, sinusų echoskopija, vestibulinės funkcijos tyrimai, polisomnografija, miego endoskopija ir diagnostinės biopsijos.
Otorinolaringologo konsultacija ir papildomi tyrimai yra atskiros paslaugos. Jų kainos skaičiuojamos pagal galiojantį klinikos kainyną, išskyrus atvejus, kai konkretūs diagnostiniai veiksmai įtraukti į pasirinktos konsultacijos kainą.
Jeigu reikalinga otoneurologo konsultacija, vestibulinės funkcijos ištyrimas, biopsija ar histologinis tyrimas, jų poreikis ir numatomos išlaidos aptariami prieš atliekant.
Siuntimas mokamoms paslaugoms Baltijos ir Amerikos klinikoje nedaro įtakos nustatytoms klinikos kainoms.