Akušerija ir nėščiųjų priežiūra

Nuomonė, kad skausmas ir kančia – neatsiejama gimdymo dalis, jau paseno. Kad gimdymas – veikiau ne kančia, o sunkus darbas, sutaria tiek natūralaus gimdymo šalininkai, tiek tie, kurie linkę pasirinkti medikamentinį nuskausminimą.

Filmuose ir grožinėje literatūroje aprašomus gimdymus visada lydi kankinamas, pragariškas skausmas. Situaciją dar labiau įaudrina draugės ir giminaitės, kurios savo pareiga laiko papasakoti būsimai gimdyvei, kaip jos pačios kankinosi gimdymo metu. Taip nuo pat pirmųjų nėštumo mėnesių įteigiama, kad gimdymas – tai kažkas neišpasakytai baisaus. To rezultate baimė neapleidžia nėščiosios iki pat gimdymo termino. O juk būtent baimė, įtampa, skausmo laukimas ir baimė net kelis kartus sustiprina skausmą.

Greta baisių istorijų apie gimdymo skausmus tikriausiai teko girdėti ir pasakojimų apie gimdymą be skausmo. Kodėl ši patirtis tokia skirtinga?

Esmė tame, kad kai kurios moterys prasidėjus sąrėmiams pradeda džiūgauti: juk tuoj pamatys savo mažylį! Patį stipriausią skausmą jos pajunta tik per paskutiniuosius sąrėmius, o stangos joms – tiesiog „sunkus darbas“. Įrodyta, kad jei moteris gimdymo metu nusiteikusi ramiai, jos nuotaika puiki, tai ir organizmas pradeda gaminti daugiau laimės ir pasitenkinimo hormonų – endorfinų, kurie sušvelnina skausmingus pojūčius.

Taigi visų pirma norint įveikti gimdymo baimę rekomenduojama daugiau kalbėti su tomis moterimis, kurios apie gimdymą pasakoja kaip apie lengvą ir džiaugsmingą įvykį. Toks bendravimas padės susikurti pozityvią nuotaiką, kuri savo ruožtu palengvins gimdymo skausmus.

Be to, iš anksto atsakingai ruošiantis gimdymui galima pasinaudoti ne vienu skausmo palengvinimo metodu.

Visų pirma gimdymas neturėtų jums tapti nežinia. Ruoškitės jam, rinkite informaciją, domėkitės kiekvieno gimdymo etapo ypatumais. Žinant kas su jumis vyksta bus lengviau ištverti skausmingus pojūčius.

Mokykitės atsipalaiduoti ir ugdykite pozityvų požiūrį į gimdymą. Gimdymo metu pasistenkite atsipalaiduoti (išbandykite, kas jums geriausia: dainuoti, melstis, klausytis anekdotų ar pan.) – tai padės nukreipti dėmesį nuo sąrėmių skausmų.

Gimdymo metu galvokite apie savo kūdikį. Jam dabar taip pat ir skauda, ir baisu. Pasistenkite padėti jam, raminkite, guoskite. Ir turėkite omeny: kuo stipresnis sąrėmis – tuo arčiau jūsų pirmasis pasimatymas su mažyliu!

Skausmą efektyviai mažina vanduo. Jei tik gimdymo namuose yra sąlygos arba jei didesnę dalį sąrėmių leisite namuose – pasilepinkite vonia (bet tik ne po to, kai nutekėjo vandenys) arba nusiprauskite po dušu.

Pasirinkite tinkamiausią pozą. Daugumai moterų palengvėja kai sąrėmių metu jos vaikšto, stovi, klūpi ar sėdi ant kėdės plačiai išskėtusios kojas. Jei tai nepadeda – pamėginkite atsistoti keturiomis ar atsigulti ant šono, embriono poza.

Maksimaliai atsipalaiduokite pertraukėlėse tarp sąrėmių ir pasisemkite jėgų.

Sąrėmio metu giliai kvėpuokite ir skaičiuokite įkvėpimus. Gilus ir lėtas kvėpavimas padės atsipalaiduoti, o skaičiavimas iki 10 leis prognozuoti, kada sąrėmis baigsis.

Atėjus sąrėmio pikui galima kvėpuoti „šuniuku“ – negiliai ir dažnai.

Kryžkaulio, kaklo, dubens kaulų spaudymas šonuose padeda sušvelninti skausmus.

Padės ir maloni muzika, aromaterapija – tiesa, šiomis priemonėmis reikia pasirūpinti iš anksto ir suderinti su gimdymo namų personalu.

Jei gimdyme dalyvauja tam pasiruošęs vyras ar kitas artimas žmogus, gimdyvė jaučiasi psichologiškai tvirčiau, o tai taip pat palengvina skausmus.

Nors nė vienas šių metodų nepadės visiškai išvengti skausmo, bet efektyviai jį palengvins, padarys lengviau pakenčiamą.

Pasitikėkite gamta! Kiekvienai moteriai skirta tiek skausmo, kiek ji gali pakelti – ir nė lašelio daugiau. Be to, vos pagimdžius skausmą kaip ranka nuims, greitai jį visai pamiršite.

Šiuo metu yra naudojama arba epidurinė, arba spinalinė nejautra. Nereikia painioti – tai ne pilna nejautra. Moteris gali vaikščioti, jausti pilvą, bet skausmas dalimi numalšinamas. Epidurinės nejautros metu vaistai, leidžiami pro kateterį, įdėtą prie kietojo smegenų dangalo, pasiskirsto, praeina pro dangalą ir paveikia tam tikro tipo nervus. Kateteris reikalingas tam, kad būtu galima sušvirkšti vaistų be papildomo adatos dūrimo. Spinalinės nejautros metu vaistai leidžiami tiesiai į centrinės nervų sistemos skystį – likvorą. Tuomet užtenka kur kas mažiau vaistų, nuskausminimas atsiranda greičiau, bet veikia tik 2,5 valandos. Toms moterims, kurios, tikimasi, kad gimdys ilgiau, taikoma epidurinė nejautra, nes per kateterį vaistus pakartotinai galima švirkšti tiek, kiek reikės.

Kada šie nuskausminimo būdai yra taikomi? Pirmiausiai tuo atveju, jei moterį vargina stiprus skausmas ir ji pati to nori, antra, kai gimdymas yra rizikingas. Pavyzdžiui, moteris serga preeklamsija – liga, kai dėl imuninio konflikto tarp motinos ir kūdikio, moteriai nėštumo metu kyla arterinis kraujospūdis, susidaro edemos. Tuomet pavojingas yra pats skausmas, galintis sukelti ligų simptomus.

Minėti būdai yra netaikomi tais atvejais, kai moteris pati to atsisako arba kai gydytojas nustato, kad jie gali būti pavojingi dėl gretutinių ligų. Pavyzdžiui, jei toje odos vietoje, kur reikia leisti vaistus, yra infekcinių odos pažeidimų, jei yra problemų su pacientės kraujo krešėjimu arba ji alergiška nuskausminamiesiems.

Pasakyti, ar moteriai skaudės, ar ne, ir iš anksto patarti dėl nuskausminimo būdų, praktiškai neįmanoma. Žinoma, jei jau pačioje gimdymo pradžioje, jau nuo pirmųjų sąrėmių moteris jaučia stiprius skausmus, galima įtarti, kad vėliau jie taps labai stiprūs. Ką reiškia labai stiprūs? Skausmas yra matuojamas vizualiniu analoginiu metodu 10 balų skalėje. Nuo 1 iki 3 balų skausmas laikomas silpnu, nuo 4 iki 6 – vidutiniu, nuo 7 iki 10 – stipriu. Žmogus, kuris patiria priverstinę piršto amputaciją nelaimės metu, savo skausmą įvertina 7 – 8 balais. Toks skausmas kamuoja ir maždaug 1 iš 10 gimdyvių. Negana to, jis būna ilgalaikis. Tokio skausmo jau per daug, jis gali būti net pavojingas, ir tuomet galima drąsiai siūlyti nuskausminimą. Žinoma, kai kurios moterys, net ir nejausdamos tokių skausmų, prašo nuskausminimo ir gali jį gauti. Tačiau, kokį nuskausminimą parinkti – sprendžia gydytojas. Gal užteks linksminančių dujų inhaliacijos ar leidžiamų analgetikų. Kiekvienai moteriai spinalinis ar epidurinis nuskausminimas nesiūlomas. Antra vertus, jei moteris jų reikalauja, ji turi teisę juos gauti.

Apie šiuos nuskausminimo būdus vis dar sklando nemažai mitų. Vienas iš jų, neva po injekcijos moterį gali suparalyžiuoti. Stuburo smegenų pažeisti neįmanoma, nes jos baigiasi ties 12 slanksteliu, tuo tarpu duriama 4 slanksteliais žemiau. Jei anesteziologui nepavyko iš karto įdurti, moteriai gali skaudėti nugarą, tačiau čia kaltas medikas, o ne metodas. Būna, kad gimdyvės stuburas kreivas arba ji labai nutukusi. Kartais jau po visko moterys skundžiasi galvos skausmu, tačiau jį galima nesunkiai pašalinti.

Dažnai baiminamasi, kad moteris negalės stangintis, nes nejaus savo kūno. Taip, natūralus refleksas dingsta. Tačiau, kai moters nekamuoja skausmas, ji gali labiau įsiklausyti į medikus ir sąmoningai stangintis, kada to reikės. Pagaliau, paskutinio etapo galima ir nenuskausminti, jei moteris to nenori ir drąsiau jausis be vaistų.

Cezario pjūvis – tai operacija, per kurią pro pilvo ir gimdos sienelės pjūvį ištraukiamas vaisius ir placenta. Gimdymas Cezario būdu gali būti planuojamas iš anksto arba gali būti netikėtai pasirinktas prasidėjus natūralaus gimdymo komplikacijoms.

Cezario pjūviu ši operacija pavadinta todėl, jog manoma, kad taip gimė vienas Romos imperatorių. Kiti šaltiniai teigia, jog Cezario laikais tokias operacijas darydavo mirusioms gimdyvėms siekiant išgelbėti kūdikį.

Cezario pjūvio operacija trunka apie valandą, tačiau vaikas gimsta jau maždaug po 5 minučių. Gydytojas atveria pilvo dangalus ir gimdą. Kai gimsta vaikas, pašalinama placenta ir praplečiami natūralūs gimdymo takai, kad galėtų nutekėti lochijos, kaip ir po natūralaus gimdymo.

Kokiais atvejais atliekamas Cezario pjūvis?

Šis gimdymo būdas pasirenkamas tuomet, kai norima išvengti natūralaus gimdymo komplikacijų, kurios gali sukelti pavojų gimdyvės ar vaisiaus gyvybei. Dažniausiai gimdymo komplikacijų būna tuomet, kai yra sėdyninė pirmeiga, t.y. kai į dubenį yra nusileidusi ne vaisiaus galvutė, o jo pėdutės ar sėdynė. Taip pat Cezario pjūvis gali būti neišvengiamas, jei vaisius eina veidine pirmeiga, t.y. galva atlošta atgal, arba kai vaisius yra skersinėje padėtyje, t.y. kai gimdoje kūdikis guli skersai. Taipogi, gydytojo sprendimą užbaigti gimdymo operaciniu būdu gali nulemti tai, kai užsitęsia natūralus gimdymas arba jei iškrenta virkštelė, yra neatitikimas tarp vaisiaus ir moters dubens matmenų, ir manoma, kad natūralaus gimdymo metu vaisius gali būti traumuojamas.

Skubiai reikia atlikti Cezario pjūvį, jei plyšusi vaisiaus vandenų pūslė. Kartais operaciniu būdu išimti mažylį tenka, kai anksčiau laiko atsidalija placenta ar kai ji yra tokioje gimdos vietoje, kur jos neturėtų būti. Cezario pjūvį gali tekti atlikti ir tuomet, kai motina serga cukriniu diabetu ar eklampsija. Eklampsija – tai pavojinga nėščiųjų liga, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis, sąmonės netekimas ir traukuliai.

Cezario pjūvio operacija taip pat dažniausiai atliekama, kai nėštumas daugiavaisis. Taip pat galima teigti, jog kuo vyresnė moteris gimdo pirmagimį, tuo didesnė tikimybė, jog jai reikės atlikti Cezario pjūvį.

Galimos komplikacijos

Cezario pjūvio operacija nėra pavojinga, tačiau pavojus motinai Cezario pjūvio metu daugiausiai siejamas su bendrinės nejautros naudojimu. Gali sutrikti motinos kraujotaka, ji gali netekti daug kraujo ar užsikrėsti kokia nors infekcine liga. Pavojus gali kilti ir vaisiui. Natūralaus gimdymo metu dėl didelio slėgio siauruose gimdymo takuose iš vaiko plaučių išstumiami vaisiaus vandenys, o atliekant Cezario pjūvio operaciją to nebūna, tad iš pradžių tokiu būdu gimę naujagimiai sunkiai kvėpuoja. Gali atsitikti ir taip, jog bendrinei nejautrai sukelti vartojami vaistai slopina naujagimio kvėpavimą.