Reumatologo konsultacija

Reumatologo konsultacija – tai išsamus sąnarių, raumenų, jungiamojo audinio ir sisteminių uždegiminių ligų diagnostinis įvertinimas bei gydymas. Baltijos ir Amerikos klinikoje Vilniuje reumatologas konsultuoja dėl užsitęsusio sąnarių skausmo, rytinio sustingimo, tinimo, uždegiminių ir autoimuninių ligų bei kitų reumatinių susirgimų.

Kodėl pas mus?

Išsamus sąnarių įvertinimas
Tikslinga uždegiminių ligų diagnostika.

Individualus gydymo planas
Pagal ligą ir simptomus.

Skirtingų specialistų bendradarbiavimas
Vientisa sudėtingų ligų priežiūra.

Nuosekli ligos kontrolė
Ilgalaikis gydymo veiksmingumo stebėjimas.

Kada kreiptis į reumatologą?

Reumatologo konsultacija rekomenduojama, kai sąnarių, raumenų ar kitų audinių simptomai kartojasi, užsitęsia arba kelia įtarimų dėl uždegiminės ar autoimuninės ligos. Ypač svarbu nelaukti, jeigu atsiranda sąnarių tinimas, ilgai trunkantis rytinis sustingimas ar palaipsniui blogėja judrumas.

Sąnarių skausmas ir tinimas

• Skauda vieną ar kelis sąnarius, nors nebuvo aiškios traumos.
• Sąnariai tinsta, tampa šiltesni ar jautrūs.
• Skausmas kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias savaites.
• Vienu metu skauda abiejų rankų ar kojų sąnarius.
• Sunkiau sulenkti pirštus, suimti daiktus ar atlikti kasdienius judesius.
• Sąnarių skausmą lydi bendras silpnumas ar nuovargis.

Rytinis sustingimas ir sumažėjęs judrumas

• Rytais sąnariai būna sustingę, o išsijudinus savijauta pagerėja.
• Rytinis sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių.
• Po ilgesnio poilsio sunku pradėti judėti.
• Sumažėjo sąnarių judesių amplitudė.
• Palaipsniui tampa sunkiau atlikti įprastą fizinę veiklą.

Nugaros ir dubens skausmai

• Nugaros skausmas prasidėjo jauname amžiuje ir tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius.
• Skausmas sustiprėja ilsintis, o judant sumažėja.
• Naktį dėl nugaros skausmo tenka atsikelti.
• Rytais jaučiate ilgalaikį stuburo sustingimą.
• Kartojasi sėdmenų ar kryžkaulio srities skausmas.

Tokie simptomai gali būti būdingi uždegiminėms stuburo ligoms, todėl svarbu atskirti jas nuo įprastų mechaninių nugaros skausmo priežasčių.

Staigūs, stiprūs sąnarių skausmo priepuoliai

• Staiga pradeda stipriai skaudėti vieną sąnarį.
• Sąnarys patinsta, parausta ir tampa itin jautrus.
• Kartojasi didžiojo kojos piršto, čiurnos ar kelio sąnario skausmo priepuoliai.
• Tyrimuose nustatyta padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija ir pasireiškia sąnarių simptomai.
• Anksčiau buvo diagnozuota podagra ir reikalinga ligos kontrolė.

Raumenų skausmas ir silpnumas

• Ilgą laiką vargina raumenų skausmai.
• Jaučiate neįprastą raumenų silpnumą.
• Darosi sunku lipti laiptais, atsistoti nuo kėdės ar pakelti rankas.
• Raumenų simptomus lydi bendras nuovargis ar kiti sveikatos pokyčiai.
• Tyrimuose nustatyti raumenų pažeidimo rodiklių pakitimai.

Odos, akių ir gleivinių pokyčiai

• Kartojasi neaiškios kilmės odos bėrimai kartu su sąnarių skausmais.
• Saulėje atsiranda ar sustiprėja neįprasti odos pakitimai.
• Pirštai šaltyje pabąla, pamėlsta ar parausta.
• Nuolat jaučiate akių ar burnos sausumą.
• Kartojasi burnos gleivinės opos.
• Pasireiškia akių paraudimas, skausmas ar šviesos baimė kartu su sąnarių ar nugaros simptomais.

Staiga atsiradus skausmingam akių paraudimui, šviesos baimei ar regėjimo pablogėjimui, būtina skubi oftalmologo apžiūra.

Neaiškios kilmės uždegimo požymiai

• Tyrimuose ilgą laiką išlieka padidėję uždegimo rodikliai.
• Kartojasi nepaaiškinamas karščiavimas.
• Vargina nuovargis, sąnarių skausmai ir bendras silpnumas.
• Atsirado kelių organų sistemų simptomų.
• Įtariama sisteminė autoimuninė liga.

Kaulų retėjimas ir lūžių rizika

• Nustatyta osteoporozė.
• Po nedidelės traumos įvyko kaulo lūžis.
• Ilgą laiką vartojate gliukokortikoidus.
• Sergate uždegimine reumatine liga ir reikalingas kaulų sveikatos įvertinimas.
• Reikia įvertinti osteoporozės gydymo ar lūžių prevencijos galimybes.

Jau nustatyta reumatinė liga

• Reikalinga reumatoidinio artrito ar kitos uždegiminės ligos kontrolė.
• Gydymo metu simptomai nepakankamai sumažėja.
• Atsirado naujų simptomų ar galimo vaistų nepageidaujamo poveikio požymių.
• Reikia įvertinti ligos aktyvumą.
• Reikalinga ilgalaikio gydymo peržiūra ar antroji gydytojo nuomonė.

Skubios pagalbos poreikis: staiga stipriai suskaudus ir patinus sąnariui, ypač kartu karščiuojant ar negalint remtis galūne, būtinas skubus medicininis įvertinimas. Nedelsdami kreipkitės ir dėl naujo stipraus smilkinių skausmo, skausmo kramtant ar regėjimo sutrikimų. Vykite į skubiosios pagalbos skyrių. Jei reikalinga nedelsiant atvykstanti greitoji medicinos pagalba, skambinkite 112. Nelaukite planinės konsultacijos.

Kokias ligas gydo reumatologas?

Reumatologas diagnozuoja ir gydo uždegimines sąnarių, sistemines autoimunines, jungiamojo audinio bei kai kurias medžiagų apykaitos ir kaulų ligas.

Uždegiminės sąnarių ligos

• Reumatoidinis artritas.
• Psoriazinis artritas.
• Reaktyvusis artritas.
• Periferinis spondiloartritas.
• Kiti uždegiminiai artritai.

Šioms ligoms būdingas sąnarių uždegimas, galintis sukelti skausmą, tinimą, sustingimą ir ilgainiui pažeisti sąnarių struktūras. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda sumažinti negrįžtamo pažeidimo riziką.

Uždegiminės stuburo ligos

• Ašinis spondiloartritas.
• Ankilozinis spondilitas.
• Su psoriaze ar uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs spondiloartritas.

Šios ligos gali pasireikšti uždegiminiu nugaros skausmu, rytiniu sustingimu ir ribotu stuburo judrumu. Kai kuriais atvejais kartu pažeidžiami periferiniai sąnariai, sausgyslių prisitvirtinimo vietos ar akys.

Sisteminės autoimuninės ir jungiamojo audinio ligos

• Sisteminė raudonoji vilkligė.
• Sjögreno liga.
• Sisteminė sklerozė (sklerodermija).
• Mišri jungiamojo audinio liga.
• Uždegiminės raumenų ligos, įskaitant dermatomiozitą ir polimiozitą.
• Kitos sisteminės autoimuninės ligos.

Šios ligos gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir odą, raumenis, kraujagysles, inkstus, plaučius bei kitus organus, todėl dažnai reikalinga kelių specialistų priežiūra.

Kraujagyslių uždegiminės ligos

• Gigantinių ląstelių arteritas.
• Reumatinė polimialgija.
• ANCA asocijuoti vaskulitai.
• Kiti sisteminiai vaskulitai.

Vaskulitai gali pažeisti įvairaus dydžio kraujagysles ir sutrikdyti organų aprūpinimą krauju. Jų diagnostikai ir gydymui gali reikėti skubaus specializuoto ištyrimo.

Kristalų sukeltos sąnarių ligos

• Podagra.
• Kalcio pirofosfato kristalų sukelta sąnarių liga.

Šioms ligoms būdingi ūmūs sąnarių uždegimo priepuoliai. Podagros atveju ilgalaikis gydymas gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją ir išvengti pasikartojančių priepuolių.

Degeneracinės ir neuždegiminės sąnarių ligos

• Osteoartritas (artrozė).
• Kai kurie lėtiniai sąnarių skausmo sindromai.
• Fibromialgija.
• Kitos neuždegiminės reumatinės būklės.

Svarbu nustatyti, ar sąnarių skausmą sukelia uždegimas, degeneraciniai pokyčiai ar kita priežastis, nes gydymo principai skiriasi.

Kaulų medžiagų apykaitos ligos

• Osteoporozė.
• Gliukokortikoidų sukelta osteoporozė.
• Kai kurios kitos kaulų medžiagų apykaitos ligos.

Osteoporozės diagnostika ir gydymas gali būti vykdomi bendradarbiaujant su endokrinologu ar kitais specialistais.

Kokie gydymo metodai gali būti taikomi?

Medikamentinis gydymas
Pagal diagnozę skiriami skausmą ir uždegimą mažinantys, ligos eigą modifikuojantys ar kiti reikalingi vaistai.

Fizinio aktyvumo ir krūvio koregavimas
Pateikiamos rekomendacijos, kaip išlaikyti sąnarių judrumą, mažinti perkrovą ir derinti judėjimą su poilsiu.

Mitybos ir rizikos veiksnių koregavimas
Aptariamas kūno svoris, mityba, rūkymas ir kiti ligos eigai svarbūs veiksniai.

Gydymo veiksmingumo ir saugumo stebėjimas
Vertinami simptomai, ligos aktyvumas, tyrimų rodikliai ir vaistų toleravimas. Prireikus gydymas koreguojamas.

Sąnario punkcija
Esant indikacijoms pašalinamas susikaupęs sąnario skystis, prireikus jis tiriamas uždegimo priežasčiai nustatyti.

Injekcinis gydymas
Pagal diagnozę gali būti rekomenduojamos sąnario injekcijos. Procedūros poreikis ir ją atliekantis specialistas parenkami individualiai.

Kaip vyksta reumatologo konsultacija?

1. Išsamus pokalbis apie simptomus ir sveikatos istoriją

Gydytojas aptaria sąnarių ar raumenų skausmo pobūdį, jo pradžią, rytinio sustingimo trukmę, tinimo epizodus, ankstesnes ligas ir vartojamus vaistus.

Taip pat įvertinami odos, akių, virškinimo, kvėpavimo ir kitų organų sistemų simptomai, kurie gali būti susiję su sisteminėmis reumatinėmis ligomis.

2. Sąnarių ir judamojo aparato apžiūra

Gydytojas įvertina sąnarių tinimą, jautrumą, judesių amplitudę, raumenų jėgą ir kitus reikšmingus požymius.

Atsižvelgiant į nusiskundimus, gali būti vertinama stuburo, sausgyslių, odos ar kitų audinių būklė.

3. Papildomų tyrimų parinkimas

Prireikus rekomenduojami uždegimo rodiklių, autoantikūnų, šlapimo rūgšties ar kiti laboratoriniai tyrimai.

Sąnarių ir aplinkinių audinių pakitimams įvertinti gali būti reikalinga echoskopija, rentgenografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti tyrimai.

4. Diagnozės ir gydymo plano sudarymas

Gydytojas paaiškina nustatytą arba įtariamą ligą, jos aktyvumą, galimas komplikacijas ir gydymo pasirinkimus.

Atsižvelgiant į diagnozę, gali būti skiriami simptomus mažinantys, ligos eigą modifikuojantys ar kiti specializuoti vaistai, taip pat pateikiamos fizinio aktyvumo ir kasdienės savipriežiūros rekomendacijos.

5. Ilgalaikė ligos kontrolė

Sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, svarbu reguliariai vertinti ligos aktyvumą, gydymo veiksmingumą ir vaistų saugumą.

Gydytojas numato kontrolinių tyrimų, pakartotinių konsultacijų ir, prireikus, kitų specialistų priežiūros poreikį.

Kokie tyrimai gali būti reikalingi?

Reumatinių ligų diagnostika remiasi simptomų, klinikinės apžiūros, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų visuma. Vienas kraujo tyrimas paprastai negali patvirtinti arba paneigti visų reumatinių ligų.

Uždegimo ir bendrieji laboratoriniai tyrimai

• C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas – uždegiminiam aktyvumui įvertinti.
• Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – galimiems uždegiminiams procesams įvertinti.
• Bendras kraujo tyrimas – mažakraujystei, kraujo ląstelių pakitimams ir kitiems požymiams nustatyti.
• Kreatinino ir inkstų funkcijos tyrimai – inkstų būklei ir gydymo saugumui įvertinti.
• Kepenų fermentų tyrimai – kepenų būklei ir kai kurių vaistų saugumui stebėti.
• Bendras šlapimo tyrimas – galimiems inkstų pažeidimo požymiams nustatyti.

Imunologiniai ir autoantikūnų tyrimai

• Reumatoidinis faktorius (RF) – vienas iš tyrimų, naudojamų įtariant reumatoidinį artritą.
• Antikūnai prieš ciklinį citrulinizuotą peptidą (anti-CCP) – reumatoidinio artrito diagnostikai.
• Antinukleariniai antikūnai (ANA) – įtariant sistemines autoimunines ligas.
• Specifiniai autoantikūnai (ENA, anti-dsDNA ir kiti) – pagal įtariamą sisteminę jungiamojo audinio ligą.
• ANCA antikūnai – įtariant tam tikras kraujagyslių uždegimines ligas.
• Komplemento komponentų C3 ir C4 tyrimai – kai kurių sisteminių autoimuninių ligų aktyvumui įvertinti.

Teigiamas autoantikūnų tyrimas savaime nereiškia, kad pacientas serga autoimunine liga. Rezultatai vertinami kartu su simptomais, apžiūros duomenimis ir kitais tyrimais.

Kiti specifiniai laboratoriniai tyrimai

• Šlapimo rūgšties tyrimas – podagros gydymui ir šlapimo rūgšties koncentracijai stebėti.
• HLA-B27 tyrimas – tam tikrais atvejais įtariant spondiloartritą.
• Kreatinkinazės (CK) tyrimas – įtariant uždegiminį raumenų pažeidimą.
• Kalcio, fosforo ir vitamino D tyrimai – kai reikalingas kaulų medžiagų apykaitos įvertinimas.
• Kiti imunologiniai ar infekcijų tyrimai – pagal klinikines indikacijas.

Normalus šlapimo rūgšties kiekis ūmaus sąnario uždegimo metu nepaneigia podagros.

Ultragarsiniai ir vaizdiniai tyrimai

• Sąnarių echoskopija – sąnario dangalo uždegimui, skysčiui, sausgyslių ir aplinkinių audinių pakitimams įvertinti.
• Sąnarių rentgenografija – struktūriniams kaulų ir sąnarių pakitimams nustatyti.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ankstyviems uždegiminiams pakitimams ir gilesnių audinių būklei įvertinti.
• Kryžkaulio ir klubakaulių sąnarių vaizdiniai tyrimai – įtariant ašinį spondiloartritą.
• Kaulų mineralinio tankio tyrimas (DXA) – osteoporozės ir lūžių rizikai įvertinti.

Specializuoti tyrimai

• Sąnarinio skysčio tyrimas – prireikus atliekamas siekiant nustatyti kristalus, infekcijos požymius ar kitas uždegimo priežastis.
• Kapiliaroskopija – smulkiųjų kraujagyslių pakitimams įvertinti, ypač esant Raynaud fenomenui ar įtariant sisteminę sklerozę.
• Kiti organų funkcijos tyrimai – kai įtariamas sisteminės ligos poveikis plaučiams, širdžiai, inkstams ar kitiems organams.

Ne visi išvardyti tyrimai reikalingi kiekvienam pacientui ar atliekami pačioje klinikoje. Tyrimų poreikį ir atlikimo galimybes gydytojas aptaria individualiai.

Kaip pasiruošti konsultacijai?

Įprastai reumatologo konsultacijai specialaus pasiruošimo nereikia.

Rekomenduojama:

• Turėti ankstesnių kraujo, imunologinių ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatus.
• Atsinešti rentgenografijos, echoskopijos, MRT ar kitų vaizdinių tyrimų išvadas.
• Pasiruošti vartojamų vaistų ir maisto papildų sąrašą, nurodant jų dozes.
• Pasižymėti, kurie sąnariai skauda, kada prasidėjo simptomai ir kiek laiko trunka rytinis sustingimas.
• Jeigu sąnariai kartais patinsta, galima turėti patinimo nuotraukų, padarytų simptomų paūmėjimo metu.
• Informuoti gydytoją apie psoriazę, uždegimines žarnyno ligas, akių uždegimus ar autoimunines ligas šeimoje.
• Pasiruošti klausimus apie gydymo galimybes, fizinį aktyvumą ir ilgalaikę ligos kontrolę.

Jeigu jau vartojate vaistus nuo reumatinės ligos, nenutraukite jų savarankiškai prieš konsultaciją. Apie galimus gydymo pakeitimus sprendžia gydytojas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo reumatologas skiriasi nuo ortopedo traumatologo?

Reumatologas diagnozuoja ir gydo uždegimines, autoimunines bei kitas reumatines ligas, kurios gali paveikti sąnarius, raumenis ir vidaus organus. Ortopedas traumatologas daugiausia specializuojasi traumų, mechaninių ir struktūrinių judamojo aparato pakitimų diagnostikoje bei gydyme. Jeigu sąnariai tinsta, rytais ilgai būna sustingę ar įtariama sisteminė liga, dažniausiai tikslinga reumatologo konsultacija.

Ar sąnarių skausmas visada reiškia artritą?

Ne. Sąnarių skausmą gali sukelti degeneraciniai pakitimai, sausgyslių ar raumenų problemos, traumos, uždegiminės ligos ir kitos priežastys. Artritui būdingas sąnario uždegimas, tačiau vien skausmo diagnozei nepakanka.

Kuo reumatoidinis artritas skiriasi nuo artrozės?

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė uždegiminė liga, dažnai pažeidžianti kelis sąnarius ir sukelianti jų tinimą bei ilgalaikį rytinį sustingimą. Artrozė – tai sąnario audinių degeneraciniai pakitimai, dažniau susiję su mechaniniu krūviu ir amžiumi. Abi ligos gali sukelti skausmą, tačiau jų gydymo principai skiriasi.

Ar normalūs uždegimo rodikliai reiškia, kad reumatinės ligos nėra?

Ne. Kai kurių uždegiminių reumatinių ligų atvejais CRB ir ENG gali būti normalūs, ypač ankstyvose stadijose arba esant nedideliam ligos aktyvumui. Diagnozė nustatoma vertinant simptomus, apžiūros duomenis ir prireikus kitus tyrimus.

Ar teigiamas reumatoidinis faktorius reiškia reumatoidinį artritą?

Nebūtinai. Reumatoidinis faktorius gali būti nustatomas ir sergant kitomis ligomis, o kartais – žmonėms, neturintiems reumatoidinio artrito. Kita vertus, daliai pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, šis tyrimas būna neigiamas. Todėl jo rezultatas vertinamas kartu su klinikiniais požymiais ir kitais tyrimais.

Ar reumatinės ligos gali pažeisti ne tik sąnarius?

Taip. Sisteminės autoimuninės ligos gali paveikti odą, akis, plaučius, širdį, inkstus, kraujagysles ir kitus organus. Dėl šios priežasties gydytojas konsultacijos metu gali klausti ir apie simptomus, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su sąnarių ligomis.

Ar reumatoidinį artritą galima visiškai išgydyti?

Šiuo metu reumatoidinis artritas laikomas lėtine liga, tačiau tinkamas gydymas daugeliui pacientų leidžia pasiekti remisiją arba labai mažą ligos aktyvumą. Anksti pradėtas gydymas sumažina sąnarių pažeidimo riziką ir padeda išsaugoti kasdienį aktyvumą.

Ar sergant artritu galima sportuoti?

Dažniausiai taip. Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda išsaugoti sąnarių judrumą, raumenų jėgą ir bendrą savijautą. Krūvio pobūdis priklauso nuo ligos aktyvumo, sąnarių būklės ir individualių galimybių. Esant ryškiam uždegimo paūmėjimui, fizinį krūvį gali reikėti laikinai koreguoti.

Ar podagra atsiranda tik dėl netinkamos mitybos?

Ne. Podagros išsivystymui įtakos turi paveldimumas, inkstų gebėjimas pašalinti šlapimo rūgštį, tam tikros ligos, vartojami vaistai ir mitybos įpročiai. Mitybos korekcija gali būti naudinga, tačiau pasikartojant priepuoliams dažnai reikalingas ir ilgalaikis medikamentinis gydymas.

Ar reumatologas gydo osteoporozę?

Taip, reumatologas gali vertinti ir gydyti osteoporozę, ypač kai ji susijusi su uždegiminėmis reumatinėmis ligomis ar ilgalaikiu gliukokortikoidų vartojimu. Prireikus gydymas planuojamas kartu su endokrinologu ar kitais specialistais.

Ar reumatologo konsultacijai reikalingas siuntimas?

Registruojantis mokamai reumatologo konsultacijai siuntimas nebūtinas. Jeigu siekiama pasinaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojama paslauga, taikomos konkrečiai paslaugai nustatytos sąlygos.

Reumatologo konsultacijos kaina

Reumatologo konsultacijos kaina nustatoma pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną, atsižvelgiant į pasirinktą gydytoją, konsultacijos pobūdį ir trukmę.

Papildomi laboratoriniai, imunologiniai, ultragarsiniai, vaizdiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, jeigu jie reikalingi, gali būti apmokestinami atskirai. Jų poreikis, atlikimo galimybės ir kaina su Jumis suderinami prieš suteikiant paslaugas.

Dalis paslaugų, atitinkančių nustatytas sąlygas, gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis arba apmokamos pagal Jūsų sveikatos draudimo sutartį.