Širdies tyrimai padeda įvertinti širdies veiklą, nustatyti ritmo sutrikimus, širdies struktūros ir funkcijos pakitimus bei organizmo reakciją į fizinį krūvį. Baltijos ir Amerikos klinikoje atliekama elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija su doplerografija, Holterio ir Tonoport monitoringas, veloergometrija bei kardiopulmoninis krūvio testas. Širdies ir kvėpavimo sistemų funkcijai vertinti taip pat naudojama V-MAX tyrimų sistema. Reikalingus tyrimus gydytojas kardiologas parenka individualiai, atsižvelgdamas į Jūsų simptomus, sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
Galimybė patekti pas specialistą be ilgo laukimo.
Nuo elektrokardiogramos iki fizinio krūvio tyrimų.
Gydytojas parenka reikalingus tyrimus pagal Jūsų sveikatos būklę.
Nuo kardiologo konsultacijos ir diagnostikos iki gydymo bei tolesnio stebėjimo.
Kada reikalingi širdies tyrimai?
Širdies tyrimai gali būti rekomenduojami pajutus širdies veiklos sutrikimų, įtariant širdies ligą, vertinant jau diagnozuotos ligos eigą arba atliekant profilaktinį sveikatos patikrinimą.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje. Tyrimai gali padėti įvertinti galimas širdies veiklos sutrikimų priežastis, ypač jei simptomai susiję su fiziniu krūviu.
- Širdies permušimai ir nereguliarus plakimas. Elektrokardiograma arba ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas padeda nustatyti ritmo sutrikimus.
- Dusulys ir greitas nuovargis. Širdies echoskopija ar fizinio krūvio tyrimai gali padėti įvertinti širdies funkciją ir sumažėjusio fizinio pajėgumo priežastis.
- Galvos svaigimas ar alpimas. Tam tikrais atvejais gali būti reikalingas širdies ritmo ir laidumo įvertinimas.
- Padidėjęs ar svyruojantis kraujospūdis. Paros kraujospūdžio monitoringas gali padėti įvertinti jo pokyčius dieną ir naktį.
- Įtariamos širdies vožtuvų ligos. Ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti vožtuvų veiklą ir kraujo tėkmę.
- Diagnozuota širdies liga. Tyrimai gali būti reikalingi ligos eigai, gydymo veiksmingumui ir širdies funkcijos pokyčiams stebėti.
- Fizinio pajėgumo įvertinimas. Krūvio tyrimai padeda nustatyti širdies ir kvėpavimo sistemų reakciją į fizinį krūvį.
Ne kiekvienam pacientui reikalingi visi tyrimai. Jų poreikį ir apimtį įvertina gydytojas kardiologas.
Svarbu: jei staiga atsiranda stiprus ar užsitęsęs krūtinės skausmas, stiprus dusulys, netenkama sąmonės ar pasireiškia kiti gyvybei pavojingi simptomai, nelaukite planinės konsultacijos – skambinkite 112.
Kokie širdies tyrimai atliekami Baltijos ir Amerikos klinikoje?
Ramybės elektrokardiograma (EKG)
Elektrokardiograma – greitas, neskausmingas ir neinvazinis tyrimas, kurio metu registruojamas širdies elektrinis aktyvumas. Klinikoje atliekama 12 derivacijų ramybės elektrokardiograma.
Kada atliekama?
EKG gali būti rekomenduojama jaučiant širdies permušimus, dažną ar nereguliarų plakimą, krūtinės diskomfortą, galvos svaigimą arba įtariant širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.
Tyrimas taip pat gali būti atliekamas vertinant jau diagnozuotą širdies ligą ar prieš tam tikras medicinines procedūras.
Ką parodo?
Elektrokardiograma padeda įvertinti širdies susitraukimų dažnį, ritmą, elektrinio impulso plitimą širdyje ir tam tikrus širdies raumens veiklos pakitimus.
Gydytojas interpretuoja užregistruotą elektrokardiogramą, įvertindamas galimus ritmo, laidumo ir kitus pakitimus.
Normali ramybės EKG ne visada paneigia širdies ligą. Jei sutrikimai pasireiškia tik epizodiškai ar fizinio krūvio metu, gali prireikti papildomų tyrimų.
Kaip atliekama?
Pacientas atsigula ant kušetės. Ant krūtinės, rankų ir kojų pritvirtinami elektrodai, kurie registruoja širdies elektrinius signalus.
Tyrimas trunka vos kelias minutes, nesukelia skausmo ir nereikalauja fizinio krūvio.
Kaip pasiruošti?
Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia. Prieš tyrimą rekomenduojama trumpai pailsėti, o tyrimo metu ramiai gulėti ir nekalbėti.
Širdies echoskopija su doplerografija
Širdies echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu širdies tyrimu, – neinvazinis tyrimas, leidžiantis realiuoju laiku įvertinti širdies struktūrą ir funkciją. Doplerografija papildomai suteikia informacijos apie kraujo tekėjimą širdies ertmėse ir pro vožtuvus.
Kada atliekama?
Tyrimas gali būti rekomenduojamas įtariant širdies vožtuvų ligas, širdies nepakankamumą, širdies raumens pakitimus ar kitas struktūrines širdies ligas.
Echoskopija taip pat gali būti reikalinga, jei vargina dusulys, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kojų tinimas arba gydytojas išklauso širdies ūžesį.
Ką parodo?
- Širdies kamerų dydis. Prieširdžių ir skilvelių matmenys.
- Širdies raumens susitraukimas. Kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują.
- Širdies vožtuvų būklė. Ar vožtuvai tinkamai atsidaro ir užsidaro.
- Kraujo tėkmė. Jos kryptis ir greitis, galimi vožtuvų susiaurėjimo ar nesandarumo požymiai.
- Širdiplėvė. Ar nėra skysčio sankaupos aplink širdį.
Kaip atliekama?
Pacientas paprastai guli ant kairiojo šono. Gydytojas ant krūtinės užtepa ultragarso gelio ir specialiu davikliu apžiūri širdį iš skirtingų padėčių.
Tyrimas neskausmingas, nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Jo trukmė priklauso nuo vertinamų rodiklių ir nustatomų pakitimų.
Kaip pasiruošti?
Įprastai specialaus pasiruošimo nereikia. Galima valgyti, gerti ir vartoti įprastus vaistus, jei gydytojas nenurodė kitaip.
Jei turite ankstesnių širdies echoskopijos rezultatų, rekomenduojama juos atsinešti, kad gydytojas galėtų įvertinti pokyčius.
Holterio tyrimas – 24 valandų EKG monitoringas
Holterio tyrimas – ilgalaikis širdies elektrinio aktyvumo registravimas nešiojamu prietaisu. Skirtingai nei įprasta EKG, kuri fiksuoja širdies veiklą tik trumpą laiką, Holterio tyrimas leidžia stebėti ritmą visą parą.
Kada atliekamas?
- Kartojasi širdies permušimai ar nereguliaraus plakimo epizodai.
- Jaučiamas nepaaiškinamai dažnas ar retas širdies plakimas.
- Pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas ar alpimo epizodai ir įtariama jų sąsaja su širdies ritmu.
- Reikia įvertinti jau diagnozuoto ritmo sutrikimo eigą arba gydymo veiksmingumą.
Ką parodo?
Holterio tyrimas registruoja širdies ritmą dieną ir naktį, padeda nustatyti epizodinius ritmo bei laidumo sutrikimus, jų dažnumą ir trukmę.
Gydytojas taip pat gali įvertinti, ar paciento jaučiami simptomai sutampa su užregistruotais širdies ritmo pokyčiais.
Kaip atliekamas?
Ant krūtinės pritvirtinami elektrodai, sujungti su nedideliu nešiojamu registravimo prietaisu.
Pacientas prietaisą nešioja 24 valandas ir, laikydamasis pateiktų nurodymų, užsiima įprasta kasdiene veikla.
Gali būti paprašyta pasižymėti simptomų laiką, fizinį aktyvumą ar kitus reikšmingus įvykius.
Pasibaigus registravimo laikotarpiui, prietaisas nuimamas, o sukaupti duomenys analizuojami.
Kaip pasiruošti?
Prieš tyrimą rekomenduojama nusiprausti, nes nešiojant prietaisą paprastai negalima jo sušlapinti.
Rinkitės patogius drabužius, po kuriais būtų lengva nešioti registratorių. Apie vartojamus vaistus informuokite gydytoją, tačiau jų savarankiškai nenutraukite.
Svarbu: Holterio tyrimas registruoja širdies elektrinį aktyvumą, o ne arterinį kraujospūdį.
Tonoport tyrimas – 24 valandų arterinio kraujospūdžio monitoringas
Tonoport tyrimas – neinvazinis arterinio kraujospūdžio stebėjimas visą parą, naudojant nešiojamą automatinį matavimo prietaisą. Jis leidžia įvertinti kraujospūdžio pokyčius įprastos kasdienės veiklos ir miego metu.
Skirtingai nei vienkartinis kraujospūdžio matavimas gydytojo kabinete, paros monitoringas suteikia daugiau informacijos apie kraujospūdžio svyravimus skirtingu paros metu.
Kada atliekamas?
- Įtariama arterinė hipertenzija. Kai kraujospūdžio rodikliai padidėję arba svyruoja.
- Skirtingi matavimo rezultatai. Kai kraujospūdis gydytojo kabinete ir namuose reikšmingai skiriasi.
- Įtariama „baltojo chalato“ hipertenzija. Kai kraujospūdis padidėja medicinos įstaigoje, tačiau įprastoje aplinkoje būna normalus.
- Įtariama maskuota hipertenzija. Kai gydytojo kabinete kraujospūdis normalus, tačiau kitomis aplinkybėmis gali būti padidėjęs.
- Gydymo veiksmingumo vertinimas. Kai reikia nustatyti, ar vartojami vaistai užtikrina tinkamą kraujospūdžio kontrolę visą parą.
- Įtariami naktinio kraujospūdžio sutrikimai. Kai svarbu įvertinti kraujospūdžio pokyčius miego metu.
Ką parodo?
- Vidutinis paros kraujospūdis. Bendras arterinio kraujospūdžio lygis stebėjimo laikotarpiu.
- Dienos ir nakties kraujospūdis. Rodiklių skirtumai aktyvumo ir poilsio metu.
- Kraujospūdžio svyravimai. Padidėjimo ar sumažėjimo epizodai.
- Naktinis kraujospūdžio sumažėjimas. Ar miegant kraujospūdis sumažėja taip, kaip įprastai tikimasi.
- Gydymo veiksmingumas. Ar paskirti vaistai padeda palaikyti kraujospūdį tikslinėse ribose.
Kaip atliekamas?
Ant paciento žasto uždedama kraujospūdžio matavimo manžetė, sujungta su nedideliu nešiojamu registravimo prietaisu.
Prietaisas automatiškai matuoja kraujospūdį nustatytais intervalais dieną ir naktį.
Tyrimo metu pacientas gali užsiimti įprasta kasdiene veikla, laikydamasis pateiktų nurodymų. Matavimo metu rekomenduojama trumpam sustoti ir laikyti ranką ramiai.
Gali būti paprašyta pasižymėti miego, fizinio aktyvumo, vaistų vartojimo ir simptomų laiką.
Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui, prietaisas nuimamas, o užregistruoti duomenys analizuojami.
Kaip pasiruošti?
- Rinkitės patogius drabužius, kurių rankovės nevaržytų ant žasto uždėtos manžetės.
- Tyrimo laikotarpiu saugokite prietaisą nuo vandens.
- Laikykitės įprasto dienos režimo, jei gydytojas nenurodė kitaip.
- Informuokite apie vartojamus kraujospūdį veikiančius vaistus.
- Nenutraukite ir nekeiskite vaistų vartojimo savarankiškai.
Svarbu: Tonoport tyrimas matuoja arterinį kraujospūdį, o Holterio tyrimas registruoja širdies elektrinį aktyvumą. Tai skirtingi tyrimai, kurie gali papildyti vienas kitą.
Veloergometrija su aprašymu
Veloergometrija – fizinio krūvio tyrimas, kurio metu vertinama širdies reakcija į palaipsniui didinamą krūvį. Tyrimas atliekamas minant specialų stacionarų dviratį, registruojant EKG ir stebint arterinį kraujospūdį.
Kada atliekama?
- Įtariant fizinio krūvio metu pasireiškiančius širdies veiklos sutrikimus.
- Vertinant krūtinės diskomfortą, atsirandantį fizinio aktyvumo metu.
- Tiriant sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją.
- Vertinant širdies ritmo ar kraujospūdžio reakciją į fizinį krūvį.
- Tam tikrais atvejais vertinant gydymo veiksmingumą ir saugų fizinio aktyvumo lygį.
Ką parodo?
Tyrimas padeda įvertinti fizinio krūvio toleranciją, širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, fizinio krūvio metu atsirandančius ritmo sutrikimus bei galimus širdies raumens kraujotakos nepakankamumo požymius.
Tyrimo rezultatus gydytojas vertina kartu su simptomais, rizikos veiksniais ir kitų tyrimų duomenimis.
Kaip atliekama?
Prie paciento kūno pritvirtinami EKG elektrodai, ant rankos uždedama kraujospūdžio matavimo manžetė.
Pacientas mina specialų dviratį, o krūvis palaipsniui didinamas pagal nustatytą tyrimo protokolą.
Viso tyrimo metu stebima EKG, širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis ir savijauta.
Tyrimas nutraukiamas pasiekus numatytą tikslą arba anksčiau, jei atsiranda medicininių indikacijų jį sustabdyti.
Po fizinio krūvio dar kurį laiką stebimas širdies veiklos atsistatymas.
Kaip pasiruošti?
- Rinkitės patogius, judesių nevaržančius drabužius ir sportinę avalynę.
- Prieš tyrimą venkite gausaus maisto ir intensyvaus fizinio krūvio.
- Dėl kofeino vartojimo ir kitų pasiruošimo apribojimų vadovaukitės registruojantis pateiktais nurodymais.
- Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač veikiančius širdies ritmą ar kraujospūdį.
- Nenutraukite vaistų savarankiškai – jei reikalingi pakeitimai, apie juos turi informuoti gydytojas.
Kardiopulmoninis krūvio testas
Kardiopulmoninis krūvio testas – išsamus širdies, kvėpavimo ir organizmo fizinio pajėgumo vertinimas. Tyrimo metu registruojama širdies elektrinė veikla ir analizuojamos kvėpavimo dujos, todėl galima įvertinti, kaip organizmas pasisavina ir panaudoja deguonį fizinio krūvio metu.
Priklausomai nuo tyrimo protokolo, gali būti vertinamos ir organizmo energijos sąnaudos.
Kada atliekamas?
- Esant neaiškioms sumažėjusio fizinio pajėgumo ar dusulio priežastims.
- Vertinant tam tikrų širdies ir kvėpavimo sistemos ligų poveikį fiziniam pajėgumui.
- Stebint fizinio pajėgumo pokyčius gydymo ar reabilitacijos metu.
- Vertinant sportuojančių ar fiziškai aktyvių žmonių organizmo reakciją į krūvį, kai toks ištyrimas mediciniškai tikslingas.
Ką parodo?
- Deguonies suvartojimas. Kiek deguonies organizmas sunaudoja fizinio krūvio metu.
- Fizinis pajėgumas. Organizmo gebėjimas atlikti didėjantį krūvį.
- Širdies reakcija į krūvį. Širdies susitraukimų dažnio ir EKG pokyčiai.
- Kvėpavimo sistemos reakcija. Ventiliacijos ir kvėpavimo dujų apykaitos rodikliai.
- Krūvio ribojimo priežastys. Ar sumažėjęs fizinis pajėgumas gali būti susijęs su širdies, kvėpavimo sistemos ar kitais organizmo veiksniais.
Kaip atliekamas?
Pacientui pritvirtinami EKG elektrodai ir uždedama speciali kvėpavimo kaukė, per kurią analizuojamos įkvepiamos ir iškvepiamos dujos.
Fizinis krūvis palaipsniui didinamas, o tyrimo metu nuolat vertinama širdies veikla, kvėpavimo rodikliai ir paciento savijauta.
Pasibaigus krūviui, stebimas organizmo atsistatymas, o gauti duomenys analizuojami ir aprašomi.
Kaip pasiruošti?
- Atvykite su patogia sportine apranga ir avalyne.
- Prieš tyrimą venkite intensyvaus fizinio krūvio.
- Laikykitės individualiai pateiktų rekomendacijų dėl valgymo, kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų vartojimo.
- Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus, lėtines ligas ir pastaruoju metu pasireiškusius simptomus.
- Vaistų vartojimo nekeiskite savarankiškai.
V-MAX funkcinis ištyrimas
V-MAX – širdies ir kvėpavimo sistemų funkcijai bei organizmo reakcijai į fizinį krūvį vertinti naudojama tyrimų sistema. Ji leidžia analizuoti kvėpavimo dujų apykaitą ir fizinio pajėgumo rodiklius.
V-MAX ištyrimas aktualus pacientams, kuriems reikia įvertinti fizinio krūvio toleranciją, ir fiziškai aktyviems žmonėms, siekiantiems geriau suprasti savo organizmo pajėgumą.
Kada atliekamas?
- Norint įvertinti aerobinį fizinį pajėgumą.
- Tiriant sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją.
- Vertinant širdies ir kvėpavimo sistemų reakciją į krūvį.
- Planuojant individualų fizinį aktyvumą pagal objektyvius organizmo pajėgumo rodiklius.
- Stebint fizinio pajėgumo pokyčius, kai toks vertinimas mediciniškai pagrįstas.
Ką parodo?
- Deguonies suvartojimas. Organizmo gebėjimas panaudoti deguonį fizinio krūvio metu.
- Maksimalus deguonies suvartojimas (VO₂ max). Aerobinio fizinio pajėgumo rodiklis, jei tyrimo metu pasiekiamos jo nustatymui reikalingos sąlygos.
- Kvėpavimo reakcija į krūvį. Kvėpavimo dažnio, ventiliacijos ir dujų apykaitos pokyčiai.
- Fizinio pajėgumo ribos. Organizmo reakcija į didėjantį fizinį krūvį.
Kaip atliekamas?
V-MAX ištyrimo eiga priklauso nuo pasirinkto tyrimo protokolo. Vertinant organizmo reakciją į fizinį krūvį, naudojama kvėpavimo dujų analizės įranga ir palaipsniui didinamas fizinis krūvis.
Gauti duomenys analizuojami siekiant įvertinti deguonies suvartojimą, kvėpavimo sistemos reakciją ir fizinį pajėgumą.
Kaip pasiruošti?
- Rinkitės patogią sportinę aprangą ir avalynę.
- Prieš tyrimą venkite intensyvaus fizinio krūvio.
- Laikykitės registruojantis pateiktų rekomendacijų dėl valgymo ir kofeino vartojimo.
- Informuokite specialistą apie vartojamus vaistus, lėtines ligas ir savijautos pokyčius.
V-MAX yra funkcinio ištyrimo sistemos pavadinimas, todėl jos naudojimas gali būti kardiopulmoninio krūvio testo dalis. Konkreti tyrimo apimtis patikslinama registruojantis.
Kokie širdies tyrimai Jums reikalingi?
Skirtingi širdies tyrimai padeda įvertinti skirtingus širdies veiklos aspektus, todėl tinkamiausias ištyrimas parenkamas individualiai.
Pirmasis žingsnis – gydytojo kardiologo konsultacija. Jos metu gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, įvertins sveikatos istoriją, rizikos veiksnius ir, atsižvelgdamas į Jūsų būklę, paskirs reikalingus tyrimus.
Taip išvengiama nebūtinų tyrimų, o diagnostika vyksta nuosekliai – nuo pirminio sveikatos būklės įvertinimo iki diagnozės nustatymo ir gydymo plano.
Kaip pasiruošti širdies tyrimams?
Pasiruošimas priklauso nuo paskirto tyrimo.
Ramybės EKG ir įprastai širdies echoskopijai specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia. Holterio ir Tonoport monitoringui svarbu pasirūpinti, kad prietaiso nešiojimo laikotarpiu galėtumėte laikytis jo naudojimo rekomendacijų.
Veloergometrijai ir kardiopulmoniniam krūvio testui reikalinga patogi apranga, tinkama avalynė ir pasiruošimas fiziniam aktyvumui.
Prieš tyrimą rekomenduojama:
- Informuoti apie vartojamus vaistus. Kai kurie medikamentai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
- Atsinešti ankstesnių tyrimų rezultatus. Jie padeda palyginti širdies veiklos pokyčius.
- Pranešti apie sveikatos būklės pokyčius. Ypač jei neseniai atsirado naujas krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas ar kiti ūmūs simptomai.
- Laikytis konkretaus tyrimo rekomendacijų. Jos gali skirtis priklausomai nuo tyrimo pobūdžio ir Jūsų sveikatos būklės.
Kada širdies tyrimai gali būti neatliekami arba atidedami?
Ne visus tyrimus galima saugiai atlikti kiekvienam pacientui.
Ramybės EKG ir širdies echoskopija yra neinvaziniai tyrimai, kuriems paprastai būdingi nedideli apribojimai. Holterio ir Tonoport tyrimų atlikimą gali apsunkinti odos reakcijos į elektrodus ar manžetę bei techninės prietaisų naudojimo aplinkybės.
Fizinio krūvio tyrimai turi daugiau saugumo apribojimų. Jie gali būti neatliekami arba atidedami esant ūmioms ar nestabilioms širdies būklėms, tam tikriems sunkiems ritmo sutrikimams, ūmioms infekcijoms ar kitoms medicininėms kontraindikacijoms.
Prieš fizinio krūvio tyrimą gydytojas įvertina Jūsų sveikatos būklę ir nusprendžia, ar tyrimą saugu atlikti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar širdies tyrimams reikalingas gydytojo siuntimas?
Ne, gydytojo siuntimas nebūtinas. Baltijos ir Amerikos klinikoje siuntimas neturi įtakos mokamų paslaugų kainai. Jei nežinote, kokie tyrimai Jums reikalingi, rekomenduojama pirmiausia registruotis kardiologo konsultacijai. Turimus ankstesnių tyrimų rezultatus atsineškite į konsultaciją.
Kokį širdies tyrimą gydytojas gali paskirti, jei jaučiu permušimus?
Pradinis tyrimas dažnai būna ramybės elektrokardiograma. Jei permušimai pasireiškia tik retkarčiais, gydytojas gali rekomenduoti Holterio monitoringą, kuris registruoja širdies ritmą 24 valandas. Tyrimo poreikis nustatomas konsultacijos metu.
Kuo skiriasi EKG ir širdies echoskopija?
EKG registruoja širdies elektrinį aktyvumą, o širdies echoskopija ultragarsu parodo širdies struktūrą, raumens susitraukimą, vožtuvų veiklą ir kraujo tėkmę. Tyrimai vertina skirtingus širdies veiklos aspektus.
Kuo skiriasi Holterio ir Tonoport tyrimai?
Holterio tyrimas registruoja širdies elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti ritmo sutrikimus. Tonoport tyrimas matuoja arterinį kraujospūdį nustatytais intervalais visą parą. Abu tyrimai gali būti paskiriami siekiant įvertinti skirtingus širdies ir kraujotakos sistemos veiklos rodiklius.
Ar Tonoport tyrimas reikalingas, jei kraujospūdį matuoju namuose?
Ne visada. Tačiau paros kraujospūdžio monitoringas gali suteikti papildomos informacijos apie kraujospūdžio pokyčius dieną ir naktį, ypač jei namuose matuojami rodikliai labai svyruoja arba reikia įvertinti gydymo veiksmingumą. Tyrimo poreikį nustato gydytojas.
Ar širdies echoskopija parodo užsikimšusias vainikines arterijas?
Įprasta širdies echoskopija tiesiogiai neparodo vainikinių arterijų susiaurėjimo taip, kaip tam skirti kraujagyslių vaizdiniai tyrimai. Tačiau ji gali atskleisti tam tikrus širdies funkcijos pakitimus, kurie paskatina gydytoją rekomenduoti papildomą ištyrimą.
Ar Holterio ir Tonoport tyrimų metu galima dirbti?
Dažniausiai galima užsiimti įprasta kasdiene veikla, jei gydytojas nenurodė kitaip. Tačiau reikia saugoti prietaisus nuo vandens, laikytis naudojimo instrukcijų ir vengti veiklos, dėl kurios prietaisai galėtų būti pažeisti.
Ar galima miegoti su Holterio arba Tonoport aparatu?
Taip. Abu prietaisai skirti registruoti rodiklius ir miego metu. Tonoport manžetė naktį periodiškai prisipučia, todėl gali trumpam sutrikdyti miegą.
Ar veloergometrija ir kardiopulmoninis krūvio testas yra tas pats?
Ne. Abiejų tyrimų metu vertinama organizmo reakcija į fizinį krūvį, tačiau kardiopulmoninis krūvio testas papildomai analizuoja kvėpavimo dujas ir deguonies suvartojimą. Todėl jis suteikia išsamesnės informacijos apie širdies, plaučių ir organizmo fizinio pajėgumo sąveiką.
Kuo V-MAX ištyrimas skiriasi nuo kardiopulmoninio krūvio testo?
V-MAX yra funkcinio ištyrimo sistema, kuri gali būti naudojama atliekant kardiopulmoninius tyrimus. Todėl šie pavadinimai nebūtinai reiškia dvi skirtingas procedūras. Konkreti tyrimo apimtis nustatoma pagal gydytojo paskirtą ištyrimą.
Ar širdies tyrimus galima atlikti vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus?
Daugelį tyrimų galima atlikti vartojant įprastus vaistus, tačiau kai kurie medikamentai gali paveikti fizinio krūvio tyrimų rezultatus. Ar reikia keisti vaistų vartojimą, sprendžia gydytojas. Savarankiškai jų nenutraukite.
Ar širdies tyrimai skausmingi?
Ramybės EKG, širdies echoskopija ir Holterio monitoringas paprastai yra neskausmingi. Tonoport tyrimo metu manžetė periodiškai suspaudžia žastą ir gali sukelti trumpalaikį diskomfortą. Atliekant fizinio krūvio tyrimus gali būti jaučiamas nuovargis ar padažnėjęs kvėpavimas.
Ar galima atlikti širdies tyrimus be kardiologo konsultacijos?
Kai kurie tyrimai gali būti atliekami turint kito gydytojo rekomendaciją ar paskyrimą. Tačiau jei Jums dar nenustatytas ištyrimo poreikis, rekomenduojama pirmiausia registruotis kardiologo konsultacijai. Gydytojas įvertins Jūsų būklę ir paskirs reikalingus tyrimus.
Kada gaunami širdies tyrimų rezultatai?
Rezultatų pateikimo laikas priklauso nuo tyrimo. Ramybės EKG ir širdies echoskopijos duomenys paprastai įvertinami tyrimo metu arba netrukus po jo. Holterio, Tonoport ir fizinio krūvio tyrimų duomenims gali reikėti papildomos analizės. Tikslus rezultatų pateikimo laikas nurodomas atliekant tyrimą.
Širdies tyrimų kaina
Širdies tyrimų kaina priklauso nuo paskirto tyrimo pobūdžio ir apimties.
Jeigu tyrimui atlikti reikalinga papildoma specialisto konsultacija, kiti diagnostiniai tyrimai ar procedūros, jie apmokestinami atskirai pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną, jei nėra įtraukti į pasirinktą paslaugą.
Tyrimų poreikis, jų apimtis ir galimos papildomos išlaidos aptariami su Jumis prieš atliekant.