Apgamų patikra ir dermatoskopija – odos darinių ištyrimas, padedantis įvertinti apgamų struktūrą, nustatyti įtartinus pakitimus ir anksti atpažinti galimus odos vėžio požymius. Baltijos ir Amerikos klinikoje Vilniuje gydytojas dermatovenerologas apžiūri pigmentinius ir nepigmentinius odos darinius, įvertina jų pokyčius bei individualią odos vėžio riziką. Prireikus rekomenduojamas papildomas ištyrimas, darinio pašalinimas histologiniam tyrimui arba tolesnė stebėsena.
Tiriama darinių struktūra, pigmentacija ir kiti požymiai, kurių neįmanoma tiksliai įvertinti plika akimi.
Vertinami galimi melanomos, bazalinių ir plokščialąstelinių odos navikų požymiai.
Atsižvelgiama į apgamų skaičių, jų pobūdį, odos fototipą ir asmeninę bei šeiminę ligų istoriją.
Nustatoma, ar darinį pakanka stebėti, ar reikalingas papildomas ištyrimas arba pašalinimas.
Kada reikalinga apgamų patikra?
Apgamus rekomenduojama tikrinti pastebėjus jų išvaizdos pokyčius arba turint padidėjusią odos vėžio riziką.
- Apgamo dydžio pokytis. Apgamas pradėjo augti arba keisti formą.
- Spalvos pasikeitimas. Darinys patamsėjo, pašviesėjo arba tapo kelių spalvų.
- Netaisyklingi kraštai. Apgamo kontūras tapo nelygus ar neaiškus.
- Kraujavimas ar šašas. Apgamas kraujuoja, šlapiuoja arba jo paviršius negyja.
- Naujas neįprastas darinys. Atsirado apgamas, besiskiriantis nuo kitų odos darinių.
- Daug apgamų. Odoje yra daug pigmentinių darinių arba netipinių apgamų.
- Melanoma šeimoje. Artimiems giminaičiams buvo diagnozuota melanoma.
- Anksčiau diagnozuotas odos vėžys. Reikalinga individualiai nustatyta stebėsena.
- Dažni nudegimai saulėje. Ypač jei stiprūs nudegimai buvo patirti vaikystėje.
Įtartinas apgamas nebūtinai sukelia skausmą ar niežėjimą. Todėl svarbu vertinti jo išvaizdą ir pokyčius.
Kokius odos darinius padeda įvertinti dermatoskopija?
Pigmentiniai apgamai
Dermatoskopija padeda įvertinti melanocitinių apgamų struktūrą, pigmento pasiskirstymą, simetriją ir kitus požymius.
Dauguma apgamų yra gerybiniai, tačiau pakitę ar netipiškai atrodantys dariniai turi būti įvertinti gydytojo.
Atipiniai apgamai
Atipiniai apgamai gali būti didesni, netaisyklingos formos arba nevienodos spalvos.
Ne kiekvienas atipinis apgamas yra piktybinis, tačiau jo požymiai ir paciento rizikos veiksniai gali lemti papildomos stebėsenos ar ištyrimo poreikį.
Melanoma
Melanoma – piktybinis odos navikas, išsivystantis iš pigmentą gaminančių ląstelių.
Ji gali atsirasti iš anksčiau buvusio apgamo arba kaip naujas darinys.
Ankstyvas nustatymas labai svarbus, nes laiku diagnozuotos melanomos gydymo rezultatai paprastai geresni.
Bazalinių ląstelių karcinoma
Bazalioma dažnai pasireiškia lėtai augančiu mazgeliu, negyjančia žaizdele arba rausvu odos plotu.
Ji nebūtinai būna pigmentuota, todėl vertinami ne tik tamsūs apgamai.
Plokščialąstelinė karcinoma ir ikivėžiniai pakitimai
Šie pakitimai gali atrodyti kaip pleiskanojanti, sukietėjusi, skausminga arba negyjanti odos vieta.
Dermatoskopija gali padėti nustatyti įtartinus požymius ir parinkti tolesnę diagnostiką.
Kaip vyksta apgamų patikra?
Gydytojas aptaria apgamų pokyčius, saulės poveikį, ankstesnius odos darinius ir šeiminę odos vėžio istoriją.
Įvertinami pacientui rūpimi dariniai. Pagal poreikį ir konsultacijos apimtį gali būti apžiūrimos ir kitos kūno sritys.
Darinys apžiūrimas dermatoskopu, leidžiančiu matyti papildomas odos struktūras.
Gydytojas paaiškina nustatytus požymius ir rekomenduoja stebėseną, papildomą ištyrimą arba darinio pašalinimą.
Dermatoskopija ir papildoma diagnostika
Klasikinė dermatoskopija
Tai neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamas specialus optinis prietaisas.
Tyrimas paprastai neskausmingas, nepažeidžia odos ir nereikalauja specialaus pasiruošimo.
Histologinis tyrimas
Jeigu darinio požymiai kelia įtarimą dėl piktybiškumo, gali būti rekomenduojamas jo pašalinimas histologiniam ištyrimui.
Histologinis tyrimas leidžia mikroskopiškai įvertinti audinį ir patvirtinti diagnozę.
Apgamų stebėsena
Kai kuriems pacientams rekomenduojama periodiškai vertinti apgamų pokyčius.
Stebėsenos dažnumas nustatomas individualiai. Jei apgamas pradeda greitai keistis, reikalingas ankstesnis įvertinimas.
Kaip pasiruošti apgamų patikrai?
- Jei įmanoma, atvykite be kūno makiažo ar maskuojamųjų priemonių ant tikrinamų darinių.
- Nurodykite, kurie apgamai pasikeitė ir kada pastebėjote pokyčius.
- Atsineškite ankstesnių dermatoskopinių ar histologinių tyrimų rezultatus.
- Informuokite gydytoją, jei Jums ar artimiems giminaičiams buvo diagnozuota melanoma.
- Jei turite ankstesnių apgamų nuotraukų, jos gali padėti įvertinti pokyčius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar dermatoskopija skausminga?
Ne. Tyrimo metu oda nepažeidžiama, todėl jis paprastai nesukelia skausmo.
Ar dermatoskopija nustato melanomą?
Ji padeda atpažinti įtartinus požymius, tačiau galutinė melanomos diagnozė nustatoma histologiniu tyrimu.
Ar reikia tikrinti visus apgamus?
Tai priklauso nuo apgamų skaičiaus, jų pobūdžio ir individualios rizikos. Gydytojas nusprendžia, ar pakanka įvertinti konkretų darinį, ar reikalinga platesnė odos apžiūra.
Ar pavojingas apgamas visada būna tamsus?
Ne. Kai kurios melanomos turi mažai pigmento arba yra rausvos. Svarbu vertinti visus naujus ir besikeičiančius darinius.
Ar apgamo niežėjimas reiškia vėžį?
Nebūtinai. Niežėjimą gali sukelti dirginimas ar kitos priežastys, tačiau naujai atsiradęs, užsitęsęs niežėjimas kartu su darinio pokyčiais yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Ar galima apgamą pašalinti profilaktiškai?
Gerybinio apgamo šalinimo poreikis vertinamas individualiai. Vien jo buvimas savaime nereiškia, kad darinį būtina šalinti.
Ar po apgamo pašalinimo reikia histologinio tyrimo?
Kai įtariamas piktybiškumas, histologinis tyrimas būtinas diagnozei patvirtinti. Kitais atvejais poreikį nustato gydytojas pagal darinio pobūdį ir šalinimo metodą.
Ar vaikams reikia tikrinti apgamus?
Taip, jeigu apgamas turi įtartinų požymių, neįprastai keičiasi arba yra kitų medicininių indikacijų. Vaikų apgamų pokyčiai vertinami atsižvelgiant į amžių.
Ar soliariumas didina melanomos riziką?
Taip. Dirbtinių ultravioletinių spindulių poveikis didina odos vėžio, įskaitant melanomą, riziką.
Ar pakanka kartą per metus atlikti apgamų patikrą?
Ne visiems taikomas vienodas intervalas. Didesnės rizikos pacientams gali reikėti dažnesnės stebėsenos, o pastebėjus įtartiną pokytį būtina kreiptis nelaukiant suplanuotos patikros.
Ar apgamų patikrai reikia gydytojo siuntimo?
Ne, registruojantis mokamai konsultacijai gydytojo siuntimas nebūtinas.
Apgamų patikros ir dermatoskopijos kaina
Apgamų patikros ir dermatoskopijos kaina nustatoma pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną. Papildomi tyrimai ar procedūros, jei jų prireikia, apmokestinami atskirai ir aptariami konsultacijos metu.