Kolonoskopija – endoskopinis storosios žarnos tyrimas, leidžiantis apžiūrėti žarnyno gleivinę ir nustatyti uždegiminius, ikivėžinius bei kitus pakitimus. Tai vienas svarbiausių tyrimų storosios žarnos vėžio prevencijai ir ankstyvai diagnostikai. Baltijos ir Amerikos klinikoje atliekama diagnostinė kolonoskopija, o esant medicininėms indikacijoms gali būti paimama biopsija arba endoskopiniu būdu pašalinami polipai.
Išsami storosios žarnos gleivinės apžiūra, padedanti nustatyti ligų priežastis.
Tyrimo metu galima aptikti ir, kai tinkama, pašalinti storosios žarnos polipus.
Prireikus paimami audinio mėginiai histologiniam ištyrimui.
Tyrimas padeda nustatyti ikivėžinius pakitimus ir ankstyvas ligos stadijas.
Kada rekomenduojama atlikti kolonoskopiją?
Kolonoskopija gali būti rekomenduojama dėl virškinimo sutrikimų, įtariamų storosios žarnos ligų, pakitusių tyrimų rezultatų arba profilaktinio ištyrimo.
Tyrimas gali būti reikalingas, jei:
- Kraujas išmatose. Pastebimas kraujavimas arba kraujas nustatomas atliekant slapto kraujavimo testą.
- Pasikeitę tuštinimosi įpročiai. Atsirado užsitęsęs viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kiti neįprasti pokyčiai.
- Pasikartojantis pilvo skausmas. Ypač jei kartu pasireiškia kitų virškinimo sistemos simptomų.
- Neaiškios kilmės mažakraujystė. Reikia atmesti galimą kraujavimą iš virškinamojo trakto.
- Nepageidaujamas svorio mažėjimas. Reikia išsamesnio virškinimo sistemos ištyrimo.
- Anksčiau nustatyti storosios žarnos polipai. Reikalingas kontrolinis tyrimas pagal gydytojo rekomendacijas.
- Šeimoje diagnozuotas storosios žarnos vėžys. Gali būti rekomenduojama individuali patikros programa.
- Teigiamas slapto kraujavimo išmatose testas. Reikalingas papildomas storosios žarnos ištyrimas.
- Įtariama arba nustatyta uždegiminė žarnyno liga. Reikia patikslinti diagnozę ar įvertinti ligos aktyvumą.
Kolonoskopija gali būti atliekama ir nesant simptomų, kai ji rekomenduojama pagal amžių, individualią riziką ar storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.
Svarbu. Gausus kraujavimas iš virškinamojo trakto, stiprus pilvo skausmas, lydimas ryškaus pilvo pūtimo, ar staigus bendros būklės pablogėjimas gali reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Ką galima nustatyti kolonoskopijos metu?
Storosios žarnos polipai
Gleivinės dariniai, kurių dalis ilgainiui gali supiktybėti. Polipai gali būti pašalinami endoskopiškai.
Storosios žarnos vėžys
Kolonoskopija padeda aptikti įtartinus pakitimus, o biopsija leidžia atlikti histologinį ištyrimą.
Uždegiminės žarnyno ligos
Gali būti nustatomi opinio kolito ar Krono ligai būdingi gleivinės pakitimai.
Divertikuliozė
Storosios žarnos sienelėje susiformavusios nedidelės išgaubos (divertikulai).
Žarnyno gleivinės uždegimas (kolitas)
Tyrimas gali padėti įvertinti uždegimo vietą ir pobūdį.
Kraujavimo šaltiniai
Gali būti nustatomi matomi gleivinės pakitimai, susiję su kraujavimu.
Žarnyno susiaurėjimai ir kiti struktūriniai pakitimai
Įvertinama jų vieta, pobūdis ir tolesnio ištyrimo poreikis.
Kolonoskopija ir storosios žarnos vėžio prevencija
Kai kurie storosios žarnos polipai ilgainiui gali virsti piktybiniais navikais. Kolonoskopijos metu juos galima nustatyti ir tam tikrais atvejais pašalinti dar prieš išsivystant vėžiui.
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją nustatytos amžiaus grupės gyventojams atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, o gavus teigiamą rezultatą gali būti skiriama kolonoskopija.
Tyrimo poreikis taip pat gali būti nustatomas individualiai, nepriklausomai nuo dalyvavimo prevencinėje programoje.
Jei artimiems giminaičiams diagnozuotas storosios žarnos vėžys ar nustatytas paveldimas rizikos sindromas, patikra gali būti rekomenduojama pradėti anksčiau.
Kaip atliekama kolonoskopija?
Pasiruošimo įvertinimas
Prieš tyrimą patikslinama, ar žarnynas tinkamai paruoštas, aptariama sveikatos būklė, vartojami vaistai ir planuojama nejautra.
Endoskopo įvedimas
Per išangę atsargiai įvedamas lankstus instrumentas su vaizdo kamera – kolonoskopas.
Storosios žarnos apžiūra
Gydytojas apžiūri žarnyno gleivinę, įvertina matomus pakitimus. Tyrimo metu žarna išplečiama oru arba anglies dioksidu, kad būtų galima geriau matyti jos sieneles.
Biopsija ar polipų šalinimas
Jeigu reikalinga, paimami audinio mėginiai arba atliekama endoskopinė polipektomija – polipų šalinimas.
Rezultatų aptarimas
Po tyrimo pateikiama endoskopinė išvada. Jei atlikta biopsija ar polipų šalinimas, histologinių tyrimų rezultatai gaunami vėliau.
Tyrimo trukmė priklauso nuo žarnyno anatomijos, paruošimo kokybės ir papildomų procedūrų.
Ar kolonoskopija skausminga?
Kolonoskopijos metu gali būti jaučiamas pilvo tempimas, pūtimas ar spazminis diskomfortas.
Tyrimas gali būti atliekamas taikant nejautrą. Jos būdas ir tinkamumas aptariami iš anksto, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei numatytą procedūrą.
Jei taikoma sedacija arba bendroji nejautra, po tyrimo būtina laikytis medicinos personalo pateiktų rekomendacijų.
Polipų šalinimas kolonoskopijos metu
Endoskopinė polipektomija (žarnyno polipų šalinimas) – procedūra, kurios metu specialiais endoskopiniais instrumentais pašalinami žarnyno gleivinės dariniai.
Polipo šalinimo metodas priklauso nuo jo dydžio, formos, vietos ir kitų požymių.
Pašalinti audiniai paprastai siunčiami histologiniam ištyrimui. Jo rezultatai padeda nustatyti polipo pobūdį ir nuspręsti, kada reikalinga pakartotinė kolonoskopija.
Ne kiekvieną polipą galima saugiai pašalinti tos pačios diagnostinės kolonoskopijos metu. Kai kuriais atvejais reikalinga atskirai suplanuota gydomoji procedūra.
Kaip pasiruošti kolonoskopijai?
Tinkamas žarnyno paruošimas yra viena svarbiausių kokybiško tyrimo sąlygų. Jei žarnyne lieka išmatų, gydytojas gali nepastebėti dalies pakitimų ir tyrimą gali tekti kartoti.
Mitybos pakeitimai
Kelias dienas prieš tyrimą gali būti rekomenduojama riboti daug skaidulų turinčius produktus. Konkreti dieta priklauso nuo klinikos pasiruošimo protokolo.
Žarnyno valymas
Prieš kolonoskopiją vartojamas gydytojo paskirtas žarnyno valymo preparatas. Jis dažnai geriamas padalytomis dozėmis, laikantis tikslaus grafiko.
Skysčių vartojimas
Svarbu laikytis nurodymų dėl leidžiamų skysčių ir laiko, kada būtina nutraukti jų vartojimą prieš tyrimą.
Vartojami vaistai
Informuokite gydytoją apie kraujo krešėjimą veikiančius, diabetui gydyti skirtus ir kitus vaistus. Kai kurių vaistų vartojimo režimą prieš tyrimą gali reikėti pakeisti, tačiau savavališkai jų nenutraukite.
Lėtinės ligos
Praneškite apie inkstų, širdies ligas, diabetą, ankstesnes žarnyno operacijas ir kitas reikšmingas sveikatos būkles.
Grįžimas namo
Jei tyrimas atliekamas su sedacija ar bendrąja nejautra, pasirūpinkite lydinčiu asmeniu ir saugiu grįžimu namo.
Tikslų pasiruošimo planą, įskaitant preparato pavadinimą, dozes ir vartojimo laiką, pateikia klinika.
Kada kolonoskopija gali būti atidėta?
Tyrimas gali būti atidėtas, jei žarnynas nepakankamai išvalytas, nustatoma nestabili sveikatos būklė arba įtariama būklė, dėl kurios įprastinė kolonoskopija būtų nesaugi.
Esant tam tikriems ūminiams žarnyno uždegimams ar kitoms sunkioms būklėms, gydytojas gali rekomenduoti kitokį ištyrimą arba tyrimą atlikti vėliau.
Ką svarbu žinoti po kolonoskopijos?
Po tyrimo gali būti juntamas pilvo pūtimas, spazmai ar nestiprus diskomfortas. Dažniausiai šie pojūčiai palaipsniui praeina.
Jei atlikta biopsija ar pašalinti polipai, gydytojas gali pateikti papildomas rekomendacijas dėl mitybos, vaistų ir fizinio aktyvumo.
Po sedacijos ar bendrosios nejautros tam tikrą laiką negalima vairuoti.
Kada būtina kreiptis medicininės pagalbos?
Jei atsiranda stiprus ar didėjantis pilvo skausmas, karščiavimas, gausus kraujavimas, stiprus silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kolonoskopija atliekama su narkoze?
Kolonoskopija gali būti atliekama taikant nejautrą, įskaitant bendrąją nejautrą. Konkretus būdas parenkamas individualiai ir suderinamas prieš tyrimą.
Ar kolonoskopija gali nustatyti storosios žarnos vėžį?
Tyrimas leidžia pastebėti įtartinus pakitimus ir paimti biopsiją. Galutinė diagnozė paprastai patvirtinama histologiniu tyrimu.
Ar galima pašalinti polipus tos pačios kolonoskopijos metu?
Taip, jei polipo pobūdis, dydis ir kitos aplinkybės leidžia tai atlikti saugiai. Kartais polipų šalinimui reikalinga atskira procedūra.
Ar kolonoskopija būtina, jei nėra jokių simptomų?
Tyrimas gali būti rekomenduojamas profilaktiškai pagal amžių, paveldimą riziką ar ankstesnių tyrimų rezultatus. Storosios žarnos ligos ankstyvose stadijose gali nesukelti simptomų.
Ar kolonoskopija atliekama, jei išmatose nustatytas slaptas kraujas?
Taip. Teigiamas slapto kraujavimo testas yra viena iš dažnų priežasčių atlikti kolonoskopiją.
Ar prieš kolonoskopiją galima gerti kavą?
Tai priklauso nuo konkrečių pasiruošimo instrukcijų. Prieš tyrimą dažnai leidžiami tik tam tikri skaidrūs skysčiai. Vadovaukitės klinikos nurodymais.
Kas nutiks, jei nepavyks tinkamai išvalyti žarnyno?
Nepakankamas paruošimas gali pabloginti tyrimo kokybę. Kartais tyrimą tenka nutraukti arba pakartoti.
Kiek laiko po polipų pašalinimo gali būti kraujavimo rizika?
Kraujavimas gali pasireikšti iškart arba praėjus kelioms dienoms po procedūros. Rizika priklauso nuo pašalintų polipų dydžio, metodo ir kitų veiksnių. Apie gausesnį kraujavimą būtina nedelsiant pranešti gydytojui.
Kada reikia kartoti kolonoskopiją?
Pakartotinio tyrimo laikas priklauso nuo rastų pakitimų, histologinio tyrimo rezultatų, šeiminės rizikos ir žarnyno paruošimo kokybės.
Kolonoskopijos kaina
Kolonoskopijos kaina nustatoma pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną.
Biopsija, histologinis ištyrimas, polipų šalinimas, nejautra ir kitos papildomos procedūros apmokestinamos pagal galiojantį kainyną, jei jos neįtrauktos į pasirinktos paslaugos kainą.
Prieš tyrimą aptariama planuojama paslaugos apimtis ir galimos papildomos išlaidos.