Galvos svaigimas, sukimosi pojūtis ar pusiausvyros sutrikimai gali būti susiję su vidinės ausies vestibulinės sistemos veiklos pakitimais. Baltijos ir Amerikos klinikoje atliekami galvos svaigimo priežastims nustatyti skirti tyrimai, padedantys parinkti tinkamą gydymą.
Otoneurologo (arba gydytojo otorinolaringologo, besispecializuojančio galvos svaigimo diagnostikoje) įvertinimas.
Pusiausvyros sistemos veiklos vertinimas klinikiniais mėginiais ir specializuota įranga.
Galimybė atlikti otokonijų repozicijos manevrą, kai nustatomos tinkamos indikacijos.
Galimybė operatyviai suplanuoti konsultaciją ir reikalingą ištyrimą.
Kada kreiptis dėl galvos svaigimo?
Gydytojo konsultacija rekomenduojama, jei:
- Sukasi aplinka. Jaučiate, kad sukasi kambarys arba Jūsų kūnas, nors nejudate.
- Svaigsta keičiant galvos padėtį. Simptomai atsiranda verčiantis lovoje, gulantis, keliantis ar atlošiant galvą.
- Sutriko pusiausvyra. Einant jaučiate nestabilumą, svyravimą ar polinkį krypti į šoną.
- Kartojasi svaigimo priepuoliai. Jie trunka nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ar ilgiau.
- Svaigimą lydi pykinimas. Ypač jei kartu jaučiamas sukimosi pojūtis.
- Atsirado klausos simptomų. Kartu su svaigimu jaučiate spengimą, ausies užgulimą ar klausos susilpnėjimą.
- Svaigimas trukdo kasdienei veiklai. Sunku dirbti, vaikščioti ar atlikti įprastus judesius.
Svarbu. Jeigu svaigimas prasidėjo staiga ir kartu atsirado kalbos sutrikimas, veido ar galūnių silpnumas, dvejinimasis akyse, naujas stiprus galvos skausmas arba negalite savarankiškai stovėti ar eiti, skambinkite 112.
Kokios ligos gali sukelti galvos svaigimą?
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPGS)
Viena dažniausių sukamojo galvos svaigimo priežasčių. Trumpi, intensyvūs svaigimo epizodai atsiranda keičiant galvos padėtį. Sutrikimą sukelia vidinės ausies pusratiniuose kanaluose atsidūrusios otokonijos – smulkūs kalcio karbonato kristalai.
Vestibulinis neuritas
Vestibulinio nervo funkcijos sutrikimas, galintis sukelti staigų, stiprų ir ilgiau trunkantį sukamąjį svaigimą, pykinimą bei pusiausvyros sutrikimą.
Menjero liga
Vidinės ausies liga, kuriai būdingi pasikartojantys galvos svaigimo priepuoliai, klausos svyravimai, spengimas ir pilnumo pojūtis ausyje.
Vestibulinė migrena
Galvos svaigimo epizodai, susiję su migrenos mechanizmais. Jie gali pasireikšti ir be galvos skausmo.
Persistuojantis posturalinis-percepcinis galvos svaigimas (PPPD)
Užsitęsęs nestabilumo ar svyravimo pojūtis, kuris gali sustiprėti stovint, judant arba aplinkoje, kurioje daug vizualinių dirgiklių.
Kitos galvos svaigimo priežastys
Svaigimą taip pat gali sukelti kraujospūdžio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, vaistų poveikis ar neurologinės ligos. Ne visais atvejais simptomai susiję su vidine ausimi, todėl gali būti reikalingas kitų sričių specialistų įvertinimas.
Kaip atliekama galvos svaigimo diagnostika?
Konsultacijos metu gydytojas išsiaiškina simptomų pradžią, trukmę, juos provokuojančius veiksnius, gretutines ligas ir vartojamus vaistus. Įvertinami akių judesiai, pusiausvyra ir vestibulinės sistemos funkcija.
Prireikus atliekamas vestibulinės funkcijos ištyrimas klinikiniais mėginiais arba naudojant specializuotą įrangą.
Spontaninio nistagmo vertinimas
Vertinami nevalingi akių judesiai, galintys rodyti vestibulinės sistemos sutrikimą.
Galvos impulso testas (HIT)
Padeda įvertinti vestibulinio-akies reflekso funkciją.
Galvos purtymo mėginys
Vertinami po galvos judinimo atsirandantys akių judesiai.
Kalorinis mėginys
Vertinama vestibulinės sistemos reakcija į temperatūrinį dirginimą.
Poziciniai mėginiai
Padeda nustatyti, ar svaigimą sukelia galvos padėties pokyčiai, ypač įtariant GPPGS.
Videonistagmometrija
Akių judesių registravimas specializuota įranga, padedantis objektyviau įvertinti vestibulinės sistemos funkciją.
Ne visi tyrimai reikalingi kiekvienam pacientui. Jų apimtį gydytojas parenka pagal simptomus ir įtariamą diagnozę.
LOR tyrimaiGalvos svaigimo gydymas
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties.
Otokonijų repozicijos manevras
Baltijos ir Amerikos klinikoje atliekamas otokonijų repozicijos manevras, skirtas gerybiniam paroksizminiam poziciniam galvos svaigimui (GPPGS) gydyti.
Procedūros metu gydytojas nuosekliai keičia paciento galvos ir kūno padėtį, siekdamas grąžinti pasislinkusias otokonijas į tinkamą vidinės ausies vietą.
Kai kuriems pacientams simptomai sumažėja po vienos procedūros, kitiems gali prireikti pakartotinio gydymo.
Kitų vestibulinių sutrikimų gydymas
Nustačius Menjero ligą, vestibulinį neuritą, vestibulinę migreną ar kitą būklę, gydytojas parenka tolesnę gydymo taktiką arba rekomenduoja papildomą specialisto konsultaciją.
Priklausomai nuo diagnozės, gali būti rekomenduojami vaistai, gyvenimo būdo korekcija ar vestibulinė reabilitacija.
Kaip pasiruošti galvos svaigimo tyrimams?
Prieš konsultaciją naudinga:
- Užsirašyti simptomus. Kada prasideda svaigimas, kiek trunka ir kokie judesiai jį sukelia.
- Atsinešti ankstesnių tyrimų rezultatus. Ypač klausos, neurologinių ir vestibulinių tyrimų.
- Informuoti apie vartojamus vaistus. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
- Paminėti gretutines ligas. Ypač kaklo stuburo, neurologines, širdies ir kraujagyslių ligas.
- Suplanuoti grįžimą namo. Kai kurie tyrimai gali laikinai sustiprinti svaigimą, todėl gali būti nesaugu vairuoti.
Prieš tam tikrus tyrimus gali būti pateiktos papildomos pasiruošimo rekomendacijos. Vaistų savarankiškai nenutraukite.
Kada vestibuliniai tyrimai gali būti netinkami?
Tyrimų apimtis gali būti koreguojama dėl kaklo stuburo ligų, judesių apribojimų, sunkių širdies ir kraujagyslių ar neurologinių ligų, ryškaus pykinimo ar blogos bendros savijautos.
Gydytojas individualiai įvertina galimą riziką ir prireikus parenka saugesnį ištyrimo būdą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galvos svaigimą galima išgydyti per vieną vizitą?
Jei svaigimą sukelia GPPGS, otokonijų repozicijos manevras kai kuriems pacientams gali padėti jau po pirmos procedūros. Kitais atvejais gali prireikti papildomo gydymo.
Ar galvos svaigimas gali būti susijęs su migrena, net jei neskauda galvos?
Taip. Vestibulinė migrena gali pasireikšti galvos svaigimu ir be galvos skausmo.
Ar vestibuliniai tyrimai skausmingi?
Dauguma vestibulinių tyrimų nėra skausmingi, tačiau kai kurie mėginiai gali laikinai sukelti svaigimą, pykinimą ar diskomfortą.
Ar galima vairuoti po vestibulinių tyrimų?
Kai kurie tyrimai gali laikinai sustiprinti svaigimą. Jei po tyrimo jaučiate svaigimą, nevairuokite.
Galvos svaigimo diagnostikos kaina
Gydytojo otorinolaringologo konsultacijos, vestibulinės funkcijos tyrimų, videonistagmometrijos ir gydomųjų procedūrų kainos nustatomos pagal galiojantį Baltijos ir Amerikos klinikos kainyną.
Konsultacija, tyrimai ir procedūros apmokestinami atskirai, jei nėra įtraukti į konkrečios paslaugos kainą. Reikalingų tyrimų apimtis ir numatomos išlaidos aptariamos konsultacijos metu.