fbpx

Žinomi šalies gydytojai R. ir R. Žiobakai grįžta į „Baltijos ir Amerikos kliniką“ – pasitelks kitokį požiūrį į nevaisingumo gydymą

Ziobakai

Su nevaisingumo problema šiandien pasaulyje susiduria maždaug kas šešta – septinta šeima. Lietuvos mastu skaičiuojama, kad apie 50 tūkstančių porų negali susilaukti vaikų ir šie skaičiai kasmet vis kopia aukštyn.

Dar šią savaitę paskelbę apie partnerystę ir sugrįžimą į „Baltijos ir Amerikos kliniką“, beveik 20 metų nevaisingumo gydymo srityje dirbantys gydytojai Reda ir Rolandas Žiobakai vadovaus atsinaujinusiam klinikos Šeimos vaisingumo centrui.

Skelbiama, kad po rekonstrukcijos naujai duris atvėrusiame vaisingumo centre pacientus pasitiks ne tik gausesnė medikų profesionalų komanda, bet ir atnaujinta įranga, jauki klinikos aplinka, draugiškas bei empatiškas klinikos kolektyvas. Gydytojai sako, kad dar net nepradėjus dirbti, jau sulaukė daugybės pacientų registracijų ir teigia, kad šis vaisingumo centras bus kitoks nei kiti šalyje veikiantys vaisingumo centrai. Čia, šalia tradicinių nevaisingumo gydymo būdų bus pasitelkiami mokslo pripažinti holistinės medicinos principai, rūpinamasi vyrų reprodukcine sveikata ir porų emocine gerove.

Idėja „Baltijos ir Amerikos klinikoje“ įkurdinti kitokį vaisingumo centrą, kuriame medicinos laimėjimai būtų apjungiami su holistinės medicinos principais, kilo neatsitiktinai.

“Norime, kad per daugelį metų sukaupta patirtis ir toliau tarnautų žmonėms. Mūsų veikloje nėra nieko svarbiau nei sulaukti žinios apie dar vieną pastojimą, apie dar vieną naujai užgimusią gyvybę. Tačiau darbe turi džiuginti ne tik rezultatas, bet ir pats procesas, todėl nusprendėme pasitelkti kitokį požiūrį į nevaisingumo gydymą ir suteikti daugiau psichologinio bei emocinio komforto mūsų pacientams. Norime skirti daugiau laiko pokalbiui, išklausymui, pažiūrėjimui į akis ir gilesniam supratimui, kaip žmogus tuo metu jaučiasi,” – teigia akušerė – ginekologė Reda Žiobakienė.

Gydytojas akušeris – ginekologas Rolandas Žiobakas antrina gydytojai ir sako, kad turime lėtinti ne tik gyvenimo tempą, kuris dažnai tampa veiklių moterų nevaisingumo priežastimi, tačiau ir į nevaisingumo gydymą pažvelgti iš lėtosios medicinos pusės. Tai nereiškia, kad visas gydymo procesas turi vykti lėčiau, tai reiškia, kad nuo nevaisingumo besigydančioms poroms reikia sukurti labiau atpalaiduojančią, saugią ir kuo mažiau nerimo keliančią aplinką.

„Žmonės, negalėdami susilaukti vaikų ir taip išgyvena didžiulį nerimą, o patekę į šiandieninę nevaisingumo gydymo struktūrą dar labiau įsitempia dažnai net nesuprasdami, kad jų išgyvenamos emocijos labiau trukdo nei padeda sėkmingai susilaukti šeimos pagausėjimo. Mes norime keisti šią struktūrą, todėl ir ateiname su naujomis idėjomis savo praktikoje taikyti ne tik mokslu, bet ir širdimi pagrįstos medicinos principus,“ – tvirtina gydytojas Rolandas Žiobakas.

„Širdimi pagrįsta medicina“ – tai naujas terminas, kurį tiksliausiai būtų galima apibūdinti kaip gydytojo profesinių žinių apjungimą su jo nuoširdžiu rūpesčiu pacientu.

Įgytas žinias perduos ir pacientams, ir kolegoms

Gydytojai Žiobakai neseniai sugrįžo iš Danijos, kur lankėsi vienoje geriausių pasaulyje vaisingumo klinikų Skive mieste. Šioje klinikoje pažangiausių nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodų mokosi reprodukcinės medicinos specialistai iš viso pasaulio.

„Tęsdami savo dalijimosi žiniomis tradiciją, šioje klinikoje įgytas žinias perduosime savo pacientams ir kolegoms. Čia daugiau sužinojome apie veiksmingus gydymo būdus, padidinančius moterų, sergančių adenomioze ir endometrioze, galimybes pastoti po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Praplėtėme savo žinias apie naujus vyrų nevaisingumo diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, suteikiančiais vilties net ir labai sunkiais atvejais,“ – įspūdžiais dalijasi R. Žiobakas.

Nevaisingumo statistika muša rekordus, tačiau viltis yra

Statistiškai maždaug 10-15 proc. vaisingo amžiaus porų negali susilaukti vaikų ir šis procentas su metais vis auga. Yra žinoma, kad pavyzdžiui, JAV per penkiasdešimt metų nevaisingumo mastai išaugo daugiau kaip dešimt kartų. Manoma, kad Lietuvoje – panaši situacija. Taigi, kokios yra dažniausios tokios negailestingos statistikos priežastys ir kaip šiuolaikinės medicinos laimėjimai bei naujausios technologijos padeda nevaisingoms poroms susilaukti vaikų?

Gydytojai tvirtina, kad didžiausia šių laikų nevaisingumo rykštė yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui ir neteisingas gyvenimo būdas. Statistika rodo: sulaukusi 35 moteris turi net du kartus mažiau galimybių tapti mama nei būdama dvidešimt penkerių. Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42 – 43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi taip pat mažėja.

Dėl šios priežasties šiuo metu sparčiai populiarėja kiaušialąsčių užšaldymo procedūra, kai moters kiaušialąstės užšaldomos ir padedamos saugoti. Šia technologija pasinaudoja vis daugiau moterų, kurios dėl vienokių ar kitokių asmeninių priežasčių nėštumą atideda vėlesniam laikui.

Kiaušialąsčių šaldymas yra vienas iš vaisingumo išsaugojimo būdų, padidinančių galimybę ateityje susilaukti vaikų. Šią procedūrą gydytoja rekomenduoja ir toms pacientėms, kurioms yra paskirtas gydymas, galintis paveikti jų vaisingumą, pavyzdžiui, chemoterapija arba radioterapija, skirta gydyti vėžinius susirgimus.

Kiaušialąsčių šaldymas taip pat gali būti rekomenduojamas pacientėms, kurioms yra ankstyvos menopauzės rizika arba jos serga endometrioze.

Pailginti vaisingą laikotarpį gali padėti ir specialūs gydymo būdai. Vienas iš naujausių metodų yra kiaušidžių atjauninimo procedūra, taip vadinama PRP. Kiaušidžių jauninimo procedūros metu naudojami pačios moters trombocitais papildyta kraujo plazma (PRP). Po šios procedūros moteriai gali padidėti tikimybė pastoti net ir natūraliai.

Neramina augantis vyrų nevaisingumas

Poros nevaisingumas nebėra tik moters problema. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienam atskirai, sudaro po maždaug 30 proc. visų atvejų. Dar 20 proc. nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės: ir moterų, ir vyrų. Likusių 10 proc. porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma.

„Per 50 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo du kartus. Tokia statistika labai neramina, nes jei toks tempas išliks ir ateityje, tai nebeturėsime vyrų, kurie natūraliai galės apvaisinti moterį,“ – pastebi gydytojas R.Žiobakas.

Blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kt. narkotinių medžiagų vartojimas, bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz., ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.