- Kodėl gydant nevaisingumą būtina nuodugniai įsigilinti į kiekvienos poros situaciją, o ne taikyti bendrinius sprendimus?
- Kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kad vienai porai tinka vienoks gydymo planas, o kitai – visai kitoks?
- Kaip į gydymo planą įtraukiamas ne tik moters, bet ir vyro sveikatos vertinimas?
- Kaip keičiasi pacientų profilis – ar vis dažniau kreipiasi jaunos poros, ar vis dar vyrauja vyresnio amžiaus pacientai?
- Kokios šiuo metu pažangiausios gydymo technologijos taikomos nevaisingumo srityje?
- Ar Lietuvoje prieinamos visos naujausios pagalbinio apvaisinimo metodikos, kurios taikomos pasaulyje?
Pasaulyje nėra dviejų vienodų žmonių, net tarp identiškų dvynių. Todėl šiais laikais labai svarbus individualiai parinktas vaisingumo sutrikimų gydymas.
Mes laikomės 3 esminių principų:
1) atidus abiejų partnerių sveikatos būklės ir gyvenimo būdo įvertinimas, nustatant vaisingumo sutrikimus lemiančias priežastis,
2) atvira komunikacija apie realias sėkmės galimybes,
3) veiksmingas ir saugus, konkrečiame laike numatytas gydymo planas, parengtas atsižvelgiant į poros vertybes ir prioritetus, pagrįstas šiuolaikiniais medicinos tyrimų duomenimis bei atliekamas naudojantis pažangiausiomis technologijomis.
Kadangi egzistuoja daugybė vaisingumo sutrikimus lemiančių priežasčių, tai ir gydymo planas, sudaromas kiekvienai porai, yra individualus. Pirmo susitikimo metu stengiamės išsiaiškinti poros pasirinkimus, lūkesčius ir motyvaciją gydytis, nes kelias iki naujagimio gali būti ilgu ir nelengvu išbandymu abiems partneriams. Nepaprastai svarbu įvertinti, ar pora pasitiki pasirinktu gydytoju – vaisingumo specialistu, nes nuo to labai priklauso sėkmingas rezultatas. Mūsų kredo: įtikinti pacientus, kad gydytojas “sėdi toje pačioje valtyje” kartu su pora, siekiant gydymo tikslo – sveiko naujagimio. Ir tik tada, įvertinus moters ir vyro sveikatos būklę, tikėtinas vaisingumo sutrikimų priežastis, poros pasirinkimus rekomenduojamam gydymui, numatomas individualus gydymo planas. Jei, tarkim, nevaisingumo priežastis – moteriai nevykstanti ovuliacija, gydymui skiriama medikamentinė kiaušidžių stimuliacija ir ovuliacijos sukėlimas; jei pastoti nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, rekomenduojama chirurginė rekonstrukcinė kiaušintakių operacija, arba nebeatstatomai pakitusio vieno ar abiejų kiaušintakių pašalinimas, o po to – gydymas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje; jei porai nepavyksta pastoti dėl nepakankamo spermatozoidų kiekio ar kokybės, tada atliekami išsamesni vyro tyrimai, ir jeigu nepavyksta rasti šio sutrikimo priežasties arba nėra šiuo metu žinoma veiksmingo šio sutrikimo gydymo, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Neretai nepavyksta pastoti toms moterims, kurioms yra diagnozuojama kiaušidžių ar gimdos endometriozė. Tokiais atvejais nevaisingumo gydymas yra sudėtingas, chirurginis ir medikamentinis gydymas derinamas su pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Trumpai tariant, gydymas planuojamas atsižvelgiant į tikėtiną nevaisingumo priežastį. Jei galima porai padėti pastoti naudojant paprastesnius gydymo metodus, tai nuo tokio gydymo ir pradedama. Ir tik tada, jei nepadeda medikamentinis ir/ar chirurginis gydymas, arba nevaisingumo priežastis kitokiais būdais nėra pašalinama, porai rekomendojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Kiek tenka išgirsti iš pirmą kartą konsultacijai besikreipiančių porų, visuomenėje yra dar gana paplitusi nuomonė, jog nevaisingumo gydymas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje – tai vienodai visoms moterims atliekama standartinė procedūra, kai pastimuliavus kiaušides vaistais, chirurginės intervencijos metu “ištraukiamos” kiaušialąstės, jos apvaisinamos mėgintuvėlyje, ir embrionas įkeliamas į gimdą. Iš tikrųjų, gydymo procesas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, yra kompleksinis, individualus kiekvienai besikreipiančiai porai, ir parinktas, atsižvelgiant į nevaisingumą sukėlusias priežastis. Pavyzdžiui, jei pagalbiniam apvaisinimui kreipsis 40 metų moteris, kuriai nustatytas sumažėjęs kiaušidžių rezervas ir gimdos endometriozė, tai jos gydymas tam tikrais hormonais, pagerinančiais kiaušidžių funkciją, bus pradėtas keletą mėnesių iki kiaušidžių stimuliacijos, pati kiaušidžių stimuliacija bus atliekama pagal tam tikrus specifinius šios amžiaus grupės moterims protokolus, ir skiriant tam tikrus vaistus, jei lygintumėme su gydymu, rekomenduojamu 30 metų moteriai, kuriai diagnozuotas kiaušintakių nepraeinamumas ir yra pakankamas kiaušidžių rezervas. Be to, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje yra atliekamas keliais skirtingais būdais, ir naudojant papildomas specialias bioaktyvias terpes, atsižvelgiant į vyro spermos kokybę ir nevaisingumo priežastį. Šais laikais dėl vaisingumo sutrikimų vis dažniau kreipiasi moterys, kurioms nustatyta endometriozė, nerandant jokių kitų nevaisingumo priežasčių. Tokioms moterims, atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą, embrionas nebūtų perkeliamas iškart į gimdą, o būtų šaldomas ir saugojamas tol, kol moteris baigs keletos mėnesių priešuždegiminio gydymo dėl endometriozės kursą. Taigi, tokios moters gydymo kursas nuo pradžios iki atšildyto embriono perkėlimo į gimdą gali trukti ir pusę metų. Todėl mes poroms ir stengiamės paaiškinti, kad šiame kelyje reikia didelės motyvacijos, kantrybės ir pasitikėjimo. Apibendrinant, kiekvienai porai skiriamas tik specifinis, individualiai paruoštas ir kompleksinis gydymo kursas.
Dėl vaisingumo sutrikimų konsultacijai atvykusi moteris ir vyras tiriami vienu metu. Dar retkarčiais tenka išgirsti pasamprotavimų, kad tarsi pirmiausia moteris turėtų išsitirti ir gydytis, o kada nors vėliau galimai ir vyras prisijungtų. Norisi pabrėžti, kad neatitinkantys rekomenduojamų normų vyrų spermos pakitimai nustatomi kas antrai į mus besikreipiančiai porai, ir apie 80 % tokių atvejų padėti susilaukti vaiko galima tiktai atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Kodėl taip yra? Dažnai prasti spermos rodikliai nustatomi jauniems vyrams, neturintiems jokių žalingų įpročių, propaguojantiems sveiką gyvenimo būdą. Manoma, kad pablogėjusios spermos priežastimi tokiems vyrams gali būti aplinkos tarša – įvairūs chemikalai, per orą, vandenį ir maistą patenkantys į mūsų organizmą, dar būsimam berniukui ir vyrui vystantis motinos įsčiose… Ir jokio veiksmingo gydymo, koreguojančio sutrikusią spermos gamybą, kad vyras galėtų natūraliai apvaisinti moterį, kol kas nėra…
Vėlyvas šeimos kūrimas vis labiau paplitęs tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, ir prognozuojama, kad ši tendencija tik stiprės, taip pat ir Lietuvoje. O moterų amžius – svarbiausias vaisingumą lemiantis veiksnys. Yra žinoma, kad tiek natūralus vaisingumas, tiek ir nėštumo dažnis po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų reikšmingai sumažėja moterims nuo 35 metų amžiaus ir vyresnėms. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – su amžiumi susijęs moters kiaušialąsčių kokybės mažėjimas, kuris neigiamai veikia embriono kokybę ir implantacijos gimdoje galimybę Todėl šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms, galinčioms kompensuoti amžiaus lemiamą vaisingumo mažėjimą. Smalsumo paskatinti, esame paskaičiavę: į mūsų vaisingumo centrą pastaraisiais metais dėl vaisingumo sutrikimų besikreipiančių moterų vidutinis amžius yra 36 metai. Kolegos, su kuriais neseniai teko bendrauti vaisingumo centre Romoje (Italija), minėjo, kad jų pacienčių amžiaus vidurkis – 39 metai.
Šiuo metu pasaulyje nevaisingumo gydymo srityje taikoma daug pažangių technologijų, kurios nuolat tobulinamos. Kalbant apie genetines ir molekulines technologijas, daugelyje šalių galima atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką, atrenkant genetiškai sveikus (euploidinius) embrionus; tiriami kiaušialąsčių ir spermatozoidų genetinės kokybės biožymenys; vyksta intensyvūs embrionų genomo redagavimo (CRISPR) tyrimai (dar kol kas netaikomi klinikinėje praktikoje). Tobulinama embrionų vystymosi stebėsena, naudojant embrionų inkubatorius su integruota nuolatinio stebėjimo kamera, įdiegiamas dirbtinis intelektas (AI) embrionų atrankoje. Vis plačiau naudojamas ypač efektyvus greito kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo metodas – vitrifikacija, dėl kurio labai išpopuliarėjo kiaušialąsčių šaldymas ir embrionų “freeze-all” strategija. Kadangi šiandien moterys vis dažniau nukelia nėštumo planavimą ateičiai, kiaušialąsčių šaldymas tampa realia vaisingumo išsaugojimo galimybe, kuria pasinaudoja vis daugiau moterų visame pasaulyje. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, individualizuojama medikamentinė kiaušidžių stimuliacija, kad kiekvienai moteriai būtų pritaikyta optimaliausia dozė ir protokolas, įdiegiami nauji kiaušidžių stimuliacijos protokolai, naujos hormonų formos, gimdos gleivinės paruošimo embriono implantacijai metodai, ir t.t.
Lietuvoje prieinamos naujausios technologijos, susijusios su vaisingumo sutrikimų gydymu, tačiau yra įstatymais numatytų apribojimų. Pavyzdžiui, preimplantacinė genetinė diagnostika leidžiama tik tais atvejais, kai yra pagrįstas genetinės ligos perdavimo pavojus. Dėl šios priežasties nemažai Lietuvos porų, ypač tų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metai, išvyksta nevaisingumo gydymui į Latviją, Čekiją, Ispaniją ar kitur, kur preimplantacinė embriono diagnostika (PGT-A) atliekama to pageidaujančioms poroms be jokių apribojimų. Taip pat Lietuvoje vis dar išlieka problema ne naujausių technologijų pritaikymo galimybės, o tai, kad partnerystėje gyvenanti pora negali vaisingumo sutrikimų gydytis Lietuvoje, nes niekaip nepriimamas partnerystės įstatymas, o neįforminus partnerystės, šiems žmonėms negali būti atliekamos jokios pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje, todėl šios poros išvyksta gydymuisi į kitas Europos šalis. O tokių porų yra nemažai, ir jos jaučiasi diskriminuojamos, negaudamos gydymo savo šalyje, kurioje moka mokesčius.
