Visi gerai žinome, ką reiškia užgulusi nosis sergant sloga. Bėganti ar užsikimšusi nosis gali sukelti didelį diskomfortą dėl kurio sutrinka mūsų darbingumas, nukenčia miego kokybė. Paprastai šiai problemai spręsti pasitelkiame nosies purškalą ar lašus, kurie padeda sumažinti nosies paburkimą ir leidžia palengvinti kvėpavimą. Negydoma ar neteisingai gydoma sloga gali peraugti į lėtinį sinusitą. Kaip žinoti, kad jums gali būti sinusitas?
„Jei ilgiau nei tris mėnesius jus kamuoja užgulusi nosis, jums greičiausiai prasidėjo lėtinis sinusitas,“ – pažymi „Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja otorinolaringologė Donata Šukytė-Raubė. Gydytojos teigimu, dažnai pacientai nekreipia dėmesio į ilgą laiką užgulusią nosį ir apsunkintą kvėpavimą, tačiau ilgainiui tokia būklė gali kainuoti uoslės praradimą ar net depresijos atsiradimą. Laiku neišoperuoti pacientai vargsta dėl apsunkinto kvėpavimo per nosį, praranda uoslę, gali grėsti ir rimtesnės infekcinės komplikacijos. Jau nekalbant apie tai, kad stipriai kenčia gyvenimo kokybė ir miegas.
„Savo praktikoje esu turėjusi pacientę, kuri tris metus nekreipė dėmesio į užgulusią nosį. Jai skaudėdavo akis, galvą, vargino apsunkintas kvėpavimas, slogi nuotaika, dažnai pasireikšdavo silpnumas ir nuovargis. Jai nepadėjo jokie vaistai, tad vienintelė išeitis buvo sinusų operacija, po kurios pacientės savijauta pilnai atsistatė,” – patirtimi dalijasi gydytoja ir ragina nenumoti ranka į atrodytų paprastą nosies užgulimą.
Mokslininkų teigimu, lėtinio sinusito kamuojami pacientai jaučiasi net prasčiau nei sergantieji astma. Yra žinoma, kad Lietuvoje lėtiniu sinusitu serga maždaug 150 – 360 tūkst žmonių. Ir šie skaičiai kasmet vis auga. Priežasčių šios ligos atsiradimui taip yra nemažai – užterštas oras, įvairūs aplinkos dirgikliai, alergijos, sinusų bakterijos. Įtakos gali turėti ir dantų infekcijos, anatominiai nosies ir sinusų pokyčiai: siauros sinusų angos, iškrypusi nosies pertvara, didelės kriauklės. Pasak gydytojos D. Šukytės-Raubės, įtakos gali turėti ir rūkymas, vitamino D stoka, gastroezofaginis refliuksas, tam tikros sisteminės organizmo ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, kai organizmas gamina per tirštą nosies sekretą, kuriam sunku nutekėti iš sinusų.
Auksinis standartas – minimaliai invazinė operacija
Nosies sinusų arba dar kitaip vadinamos porenosinių ančių operacijos yra vienos dažniausiai atliekamų nosies operacijų, nors pagal tai, kiek žmonių serga šia liga, operacijų skaičius vis dar yra per mažas. Yra apskaičiuota, kad Europoje išoperuojama tik iki 2% pacientų 1000-čiui sergančiųjų. Gydytoja sako, kad toks mažas operacijų skaičius tik patvirtina, kad pacientai linkę kentėti nosies užgulimą ir nevertina jo rimtai. „Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau atliekama reikalinga operacija, tuo yra geresni ligos ilgalaikiai rezultatai“, – teigia gydytoja. Kalbėdama apie chirurginį sinusų gydymą, gydytoja pabrėžia, kad endoskopinė nosies chirurgija – ypatingai inovatyvi sritis dėl kompleksinės anatomijos, didelių pacientų lūkesčių ir gana didelio pacientų, turinčių problemų, kiekio. Šias problemas galima išspręsti pasitelkus teisingą operacinį gydymą. Endoskopu atliekama operacija yra minimaliai invazinė, jos metu yra naudojamas endoskopas, kuris operaciją leidžia atlikti milimetrų tikslumu. Bendroje nejautroje chirurgas operuoja endoskopu – standartiškai, 4 milimetrų skersmens ilgu metaliniu vamzdeliu su įmontuota optine sistema, sujungta su šviesos šaltiniu ir vaizdo sistema.
„Operuodama endoskopu galiu puikiai matyti nosies vidų ir priartinti bei išdidinti visas struktūras, kad labai konkrečiai pasižiūrėčiau, ką atverti, ką pašalinti ir tiksliai tai padaryčiau, kuo mažiau traumuodama sveikus audinius. Šios operacijos kartais prilygsta juvelyro darbui ir reikalauja ypatingo kruopštumo, nes tai yra labai kompleksiška ir siaura vieta: netoli smegenys, akys, didelės kraujagyslės. Pacientas operacijos metu miega. Per nosies šnerves į nosies vidų kišamas endoskopas, kuris sujungtas su aukštos raiškos šviesos šaltiniu ir monitoriumi, kuriame operuojantis chirurgas mato apšviestą ir padidintą vidinių nosies struktūrų vaizdą“, – apie operaciją pasakoja gydytoja otorinolaringologė Donata Šukytė-Raubė.
Pasak gydytojos, operacijos trukmė labai priklauso nuo gydomos ligos. Štai kraujavimui sustabdyti gali užtekti 10 minučių, o, tarkime, auglio šalinimo operacija gali trukti ir 6-7 valandas. “Su pacientais visuomet aptariame ne tik operaciją ir pooperacinį laikotarpį, bet ir kaip gydysime toliau, koks bus ilgalaikis nosies priežiūros planas. Mes tarsi kuriam laikui užmezgame ryšį: prašau juos reguliariai atvykti pasirodyti, kad palaipsniui išmoktų prižiūrėti savo nosis ir išvengtų, pavyzdžiui, lėtinio sinusito paūmėjimų”, – pažymi gydytoja. Gydytoja pasakoja, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai pacientui sinusų operacijas tenka atlikti skubos tvarka ir perspėja nedelsti, nes tai jau yra gyvybei pavojingos būklės.
„Skubi sinusų operacija reikalinga tada, kai gresia arba jau įvykusios komplikacijos: akiduobės pūlinys, smegenų dangalų uždegimas, stiprus nuo vaistų negerėjantis galvos skausmas, blogėjanti rega. Be abejonės, kada aptinkami piktybiniai augliai“, – sako „Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja D. Šukytė-Raubė.
Medicinos pažanga neįmanoma be gydytojų ir pacientų įsitraukimo
Neseniai medicinos disertaciją Italijoje apsigynusi gydytoja otorinolaringologė Donata Šukytė-Raubė metus trukusiuose mokymuose įgytas endoskopinės kaukolės pamato chirurgijos srities žinias jau sėkmingai taiko savo praktikoje Lietuvoje. Taigi, kokios naujovės taikomos šioje gydymo srityje – teiraujamės gydytojos. “Vis labiau stengiamasi atlikti minimaliai invazines, mažiau žalojančias, bet efektyvias nosies ir prienosinių ančių operacijas. Siekiama iki minimumo sumažinti pooperacinį laikotarpį. Vis plačiau naudojami hormonus palaipsniui atpalaiduojantys sinusų stentai, lazeriai, navigacija, papildomos priemonės, skatinančios gijimą ir palengvinančios pooperacinį laikotarpį”, – apie medicinos pažangą pasakoja gydytoja.
Gydytoja pažymi, kad jokia medicinos mokslo pažanda nevyktų be įsitraukusių, besidominčių gydytojų, taip pat akcentuoja, kad gydymo eiga ir rezultatai labai priklauso ne tik nuo naujausių technologijų, gydytojo kompetencijos, bet ir nuo paties paciento įsitraukimo ir bendradarbiavimo su gydančiu specialistu.
