Straipsniai
Reumatinės ligos
2010 02 17Kokia yra reumatologinių susirgimų statistika? Kiek maždaug žmonių Lietuvoje kenčia dėl reumatinių ligų?
Reumatinėmis ligomis serga daugiau kaip 100 milijonų gyventojų visoje Europoje. Šios ligos labiau negu bet kuri kita ligų grupė žaloja žmonių gyvenimus, blogina jų gyvenimo kokybę. Be to, kai tokios reumatinės ligos kaip sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, kai kurie vaskulitai ir netgi reumatoidinis artritas, ženkliai mažina ligonių gyvenimo trukmę. Pastaraisiais dešimtmečiais, labai pažengus imunologijos mokslui, įdiegus naujas aparatinės diagnostikos technologijas, labai išsiplėtus antireumatinių vaistų pasirinkimui, pradėjus taikyti biologinius medikamentus, reumatinių ligų prognozė tapo žymiai geresnė. Esmingai sumažėjo mirštamumas nuo sisteminių reumatinių ligų. Atsirado galimybė žymiai sulėtinti sąnarių destrukcijos ir / arba ankilozės procesus sergant reumatoidiniu artritu, psoriatiniu artritu, ankiloziniu spondilitu, gimė efektyvūs osteoporozės gydymo būdai, dėl kurių galima išvengti osteoporozinių kaulų lūžių.
• Reumatinės ligos užima 2-ą vietą pagal sukeltą ilgalaikį neįgalumą, po kardiovaskulinių susirgimų.
• 20–30 proc. pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, turi reumatinių problemų.
• 25 proc. visų išlaidų, kurias sukelia ligos, tenka reumatinėms ligoms.
Ligos, sudarančios pagrindinę naštos dalį pasaulyje - reumatoidinis artritas, osteoartritas, osteoporozė, nugaros skausmai.
Lietuvoje reumatoidiniu artritu (RA) serga apie 12 000–13 000 žmonių. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie 1 200 naujų RA atvejų. Moterys šia liga serga 2–3 kartus dažniau negu vyrai. RA gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau ypač daug suserga 5–6 gyvenimo dešimtmetyje.
Ankstyvas RA artrito sindromas gali manifestuoti trejopai:
1. Lėtinė pradžia, artritas prasideda palaipsniui, nuo oligoartrito (2–3 sąnarių uždegimo). Sąnarių skausmas ir tinimas palaipsniui intensyvėja, apima vis daugiau sąnarių. Liga plinta lėtai, bet atkakliai, be „šviesių periodų“.
2. Intermisinė ligos pradžia. Ryškios klinikos periodus keičia „šviesūs periodai“, tačiau šie palaipsniui trumpėja ir retėja. Liga darosi persistentinė, nuolat progresuojanti.
3. Ūminė ligos pradžia. Per kelias savaites išplinta ryškus eksudacinis daugelio sąnarių uždegimas su visais būdingais RA klinikiniais požymiais.
4. RA gali prasidėti ir palindrominio reumato sindromu. Jis nusakomas taip: tai ūmiai prasidedantis vieno ar kelių sąnarių skausmas ir tinimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o paskui visiškai praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Tokios staigios artrito atakos gali kartotis vieną arba keletą kartų per savaitę, arba per mėnesį. Maždaug 30 proc. palindrominio reumato, galų gale, virsta tipišku RA.
Diagnostiniai reumatoidinio artrito kriterijai:
1. Rytinis sąnarių stingimas, trunkantis ne trumpiau negu 1 val.
2. Artritas bent trijose sąnarių grupėse, pasireiškiantis sąnario audinių tinimu arba eksudacija į sąnario ertmę.
3. Sąnarių tinimo simetriškumas.
4. Plaštakų sąnarių tinimas.
5. Poodiniai mazgeliai.
6. Rentgenologiniai pokyčiai, būdingi RA (cistiniai pokyčiai, erozijos, kaulų porozė).
7. Reumatoidinio faktoriaus radimas.
Diagnozę galima nustatyti, jei tinka bent 4 iš minėtų 7 kriterijų.
Ligos pradžioje diagnozuoti RA yra sunku. Ankstyva diagnostika reikalauja didelės patirties, todėl šią ligą įtaręs šeimos gydytojaspacientą turi nusiųsti reumatologo konsultacijai.
Kokie svarbiausi faktoriai nulemia gyvenimo kokybę pacientų, sergančių reumatinėmis ligomis?
- nuolatinis skausmo jausmas,
- funkcijos sutrikimas,
- darbingumo ir darbo praradimas,
- ryškus gyvenimo kokybės pablogėjimas.
Paciento būklė labiausiai priklauso nuo šių aplinkybių:
1. RA formos bei eigos ypatybių.
2. Gretutinių ligų.
3. Ligonio bendrosios fizinės būklės (raumenų išsivystymas, svoris ir kt.).
4. Asmens savybių – lytis, amžius susirgimo pradžioje, profesinio darbo pobūdis, intelektas (sugebėjimas adekvačiai reaguoti į ligą, prisitaikyti prie jos diktuojamų gyvenimo pokyčių, bendradarbiauti su gydytoju ir t. t.), materialinė būklė, šeimyninė padėtis ir t. t.
5. Medicinos priežiūros ir socialinės pagalbos lygio.Ar galima visiškai pasveikti? Jei ne, tai kodėl?
Apie 50 proc. darbingo amžiaus žmonių po 10 metų ligos netenka darbo: didelis ligos aktyvumas, uždelsta diagnozė, liga nustatyta vėlesniame amžiuje. Anksti diagnozavus ir laiku pradėjus efektyvų gydymą, dažnai pasiekiama ligos remisija. Tačiau dėl nelaiku pradėto gydymo (vėlyvas paciento apsilankymas pas reumatologą), progresuojančios eigos ir ligos aktyvumo, vaistų pašalinių reiškinių prognozė gali baigtis nepalankiai. Gyvenimo trukmės mažėjimas sergant RA yra susijęs su dažnesniais piktybiniais navikais, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, bakterinėmis infekcijomis. Tai gali būti ir tiesioginė mirties priežastis.
Kas mažina RA ligos naštą, jei susirgote ?
- anksti nustatyta diagnozė (ankstyvo artrito klinikos, nauji tyrimo metodai),
- anksti pradėtas gydymas ligos eigą modifikuojančiais medikamentais (LMV) – metotreksatas, sulfasalazinas.
- “agresyvus” gydymas (kombinuota terapija),
- ilgalaikis LMV vartojimas saugesnis nei besitęsianti aktyvi liga (kardiovaskulinių ligų ir kraujo vėžio rizika),
- biologinių vaistų ( Adalimumabas, Infliksimabas, Etanerceptas) taikymas kaip tik galima anksčiau,
- intensyvi mankšta (RAPID studija) apsaugo nuo erozijų atsiradimo: ji stiprina raumenis, pagerina raumenų funkciją, jų aprūpinimą deguonimi, nepaūmina ligos,d idina kaulų mineralinį tankį šlaunikaulių srityje,
Gydymo tikslai:
- siekti minimalaus ligos aktyvumo ir remisijos,
- sustabdyti radiologinių pokyčių progresavimą,
- išlaikyti ir atstatyti “normalią” funkciją,
- išlaikyti darbo vietą.
Sunkumai:
- pasverti gydymo riziką ir naudą, palyginti su ligos išeitimis,
- pasirinkti tinkamą gydymo taktiką,
- bendrauti ir teikti informaciją.
Straipsnį parengė gyd. reumatologė R. Laučiuvienė
Atgal
