Straipsniai
Alergija: kas tai yra?
2009 10 06Ar aš esu alergiškas?
Kiekvienas mūsų turi supratimą, kas yra alergija ir neretai įvairius simptomus ar ligas nurašome jai. Būti alergišku šiais laikais labai įprasta, juolab, kad ir gydytojai, ir mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis daugėja alergiškų žmonių. Tačiau toli gražu ne kiekvienas bėrimas, sloga ar kosulys yra sukeliami alergijos. Alergija yra neįprasta (ne tokia kaip daugelio žmonių) imuninės sistemos reakcija į nekenksmingą mūsų organizmui aplinkos faktorių. Nealergiškas žmogus į tokį faktorių niekaip nesureaguos, tačiau alergiško žmogaus imuninė sistema jį palaikys priešu ir puls visu pajėgumu, organizme sukeldamas įvairių cheminių medžiagų išsiskyrimą ir simptomus. Taigi alergiško žmogaus imuninė sistema labai stipri, tačiau ji veikia neteisingai. Neįmanoma būti alergišku viskam, nes tokiu atveju žmogus negalėtų gyventi. Imuninė sistema tik kai kuriuos veiksnius atpažįsta kaip priešus, o į kitus nereaguoja. Nors alergijos vadinamos modernaus pasaulio ligomis, iš tiesų alergiškų žmonių buvo visais laikais. Mus pasiekė net kelių tūkstančių metų alerginių ligų aprašymai.
Toliau aptarsime, kaip pasireiškia alergija įvairiais gyvenimo etapais.
0-1 METAI
Virškinimo sistemos simptomai
Paprastai naujagimis yra sveikas. Pirmosios problemos atsiranda pradėjus duoti kūdikiui karvės pieną arba dažniausiai karvės pieno pagrindu pagamintus mišinius. Jam gali prasidėti pilvuko skausmai, viduriavimas, vėmimas, gausus atpylimas. Tėvai dažnai pastebi šių simptomų ryšį su maitinimu, bet gydytojams dar sunku spręsti apie alergijos buvimą. Dažniausiai virškinimo sistemos simptomai pasireiškia ne motinos pienu maitinamiems, tačiau labai retais atvejais ir natūraliai maitinamiems kūdikiams, ypač kurių tėveliai ar broliai, seserys serga arba sirgo alergine liga. Būna, kai karvės pieno baltymai patenka ir į motinos pieną. Tokiu atveju maitinanti mama turėtų vengti pieno produktų, karvės pieno ir kiaušinių. Tačiau kadangi taip būna retai, visuomet reikėtų pasitarti su gydytoju. Karvės pienas gali sukelti ne tik alergines, bet ir kitokias pašalines reakcijas. Kūdikį, kuriam nustatyta alergija karvės pienui, rekomenduojama maitinti mišiniais, pagamintais baltymų ar kazeino hidrolizatų pagrindu. Dauguma kūdikių puikiai toleruoja minėtus mišinius, bet apie trečdalis jų tampa alergiškais ir šiems. Visiems kūdikiams, ilgą laiką maitinamiems karvės pieno pakaitalais, kurių sudėtyje nėra kalcio, reikia papildomai jį skirti. Taip pat kūdikiams iš šeimų, kuriose yra alergiškų asmenų, papildomi maisto produktai ar sultys turėtų būti pradedami duoti ne anksčiau kaip šeštą mėnesį. Palaipsniui pradedami duoti ryžiai; vėliau miežinės kruopos ir avižiniai dribsniai; sultys, vaisiai ir daržovės; ėriena ir jautiena. Kiaušinių, vištienos, žuvies bei kviečių miltų produktų geriau vengti iki 12 mėnesių amžiaus. Nauji maisto produktai turėtų būti pradedami duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę.
Odos simptomai
Kūdikystėje atopinis dermatitas yra dažnas susirgimas. Paprastai jis pasireiškia tarp 2 ir 4 mėnesių amžiausir išnyksta iki 2-3 metų. Raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai yra pirmas atopinio dermatito požymis. Kasant ar trinant tokius skruostus greitai gali atsirasti šlapiuojantys ir infekuoti šašai veido ir galvos odoje. Kai kuriems vaikams dermatitas pasireiškia išplitusiu raudonu dėminiu bėrimu ant liemens, galūnių ar užpakaliuko. Bėrimas gali atsirasti kūdikiui pradėjus duoti kiaušinius, kviečių produktus ar karvės pieną. Pradžioje būna dilgėlinis bėrimas su išplitusiu raudoniu, po to pasireiškia tipiškas atopinio dermatito bėrimas. Jis yra ypatingai niežtintis ir kasymas gali sunkiai pažeisti odą. Paūmėjimą gali sukelti tokie nealerginiai dirgikliai, kaip infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas bei emocinis stresas. Kūdikiai, sergantys atopiniu dermatitu, dažnai suserga antriniais dermatitais, sukeltais auksinio stafilokoko. Kūdikio atopinio dermatito priežiūros ir gydymo bendrieji principai yra tokie: specifinio maisto alergeno nustatymas; alergijos patvirtinimas odos dūrio mėginiais, radus kraujyje specifinius IgE antikūnius, teigiamas eliminacinės dietos poveikis; pažeistų odos plotų apsauga nuo traumų, vengiant dirgiklių poveikio, kasymosi ir antrinės odos infekcijos gydymas tinkamais antibiotikais. Retai pasitaiko su gliutenu susijęs odos pažeidimas – herpetiforminis dermatitas. Jo pagrindinis požymis yra smulkių niežtinčių pūslelių atsiradimas ant traumuojamų kūno vietų.
Kvėpavimo organų simptomai
Kūdikiams, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, gali atsirasti dusulys ar švokštimas, sergant kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis. Simptomus gali pabloginti ir aplinkos faktoriai, tokie kaip tabako dūmai ar stiprūs kvapai. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams pradeda dažnėti.1-3 METAI
Odos reakcijos dažnai yra sąlygotos IgE antikūnių sukeltos maisto alergijos. Jos pasireiškia arba ūmia dilgėline, ar lėtine egzema/dermatitu. Kai vaikas išauga iš sauskelnių, atopinio dermatito eiga tampa lengvesnė. Bėrimų lokalizacija palaipsniui keičiasi: kūdikystėje jie dažniausiai būna ant liemens ir veido, vėliau labiau beria lenkiamuosius galūnių paviršius. Labai būdingas odos sausumas ir stiprus niežulys. Dažnai vaikas tampa irzliu, nervingu, hiperaktyviu. Šiame amžiuje vaikas valgo praktiškai visus maisto produktus, todėl alergijos priežasties paieška tampa sudėtingesnė. Svarbu vaiko dietos neapriboti labai griežtai, nes tai gali sukelti mitybos nepakankamumą. Paprastai pirmiausia, remiantis ligos anamneze, odos dūrio mėginiais, specifinių IgE buvimu kraujyje, siūloma laikytis dietos, kurioje nėra įtariamo produkto, mažiausiai dvi savaites. Tačiau sunkiais atvejais gali tekti taikyti sudėtingesnius gydymo metodus. Be maisto alergenų, odos pažeidimus gali provokuoti namų dulkių erkės ir naminiai gyvūnėliai, todėl patartina naudoti aplinkos kontrolės priemones. Atopiškiems vaikams ypatingai dažnai išsivysto kvėpavimo organų alergija naminiams gyvūnėliams, todėl geriau jų nelaikyti namuose, kur yra tokių vaikų.
Odos simptomai
Virškinimo sistemos simptomai
Šioje amžiaus grupėje simptomai yra mažiau išreikšti nei kūdikystėje. Virš 2 m. amžiaus alergija karvės pienui tampa labai reta. Didėjant pieno baltymų toleravimui ir išnykus klinikiniams simptomams, kurį laiką kraujyje gali išlikti specifiniai IgE antikūniai. Taigi vaikui, kuriam kūdikystėje nustatyta alergija karvės pienui ir kuris laikosi specialios dietos, kas 6-12 mėn. tyrimai turėtų būti pakartojami, o kai kuriais atvejais ligoninėje atliekami provokaciniai testai. Be pieno, dažnai IgE sąlygotas alergines reakcijas, pasireiškiančias virškinamajame trakte, sukelia kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, žemės ir lazdyno riešutai. Jos pasireiškia ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu, kurie susiję su tam tikro maisto valgymu, o jo nevalgant - išnyksta. Šokoladas, citrusiniai vaisiai, žemuogės ar braškės taip pat gali sukelti bėrimus, taip vadinamas nespecifines reakcijas, nes bėrimai atsiranda priklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio. Tikrajai alergijai pasireikšti kiekis nėra svarbus. 1-2 metus nevartoję kokio nors maisto produkto, vaikai vėliau pradeda jį toleruoti, tačiau alergija žemės riešutams paprastai neišnyksta vaikui augant. Lėtiniai simptomai ar simptomai, atsirandantys vėliau (lėto tipo padidėjusio jautrumo reakcijos) sunkiau pasiduoda gydymui eliminacine dieta ir jų metu specifiniai IgE antikūniai kraujyje nustatomi retai. Vaiką, kuris viduriuoja, vemia ir nepriauga svorio, reikėtų ištirti ne tik dėl maisto alergijos, bet ir dėl celiakijos bei kitų ligų.Eliminacinė dieta teoriškai atrodo gana aiški, bet praktiškai sunku visiškai pašalinti iš dietos kokį nors produktą. Pvz., soja plačiai naudojama, kaip skonį suteikianti medžiaga, kiaušiniai yra beveik visuose kepiniuose. Be to, galimos ir kryžminės reakcijos tarp giminingų maisto produktų, vaisių ir žiedadulkių. Laikantis eliminacinės dietos, svarbu, kad pašalinti iš dietos maisto produktai būtų pakeisti kitais, atitinkančiais maistinę vertę. Sakysim, nevartojant pieno, gali pradėti trūkti kalcio. Jeigu iš dietos pašalintas daugiau negu vienas produktas, reikėtų patyrusio dietologo konsultacijos.
Kvėpavimo organų simptomai
Pasikartojančios kvėpavimo organų infekcijos, kurių metu būna švokščiančio kvėpavimo ir dusulio epizodai, rodo, kad vaiką būtina ištirti dėl galimos astmos. Visus vaikus, kuriems diagnozuota astma, reikia tirti ir dėl alerginių jos priežasčių. Alergija įkvepiamiems alergenams, naminiams gyvūnėliams, namų dulkių erkėms ir dažniausiai naudojamiems maisto produktams patvirtinama atliekant odos dūrio mėginius, nustatant specifinius IgE antikūnius kraujyje. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, rekomenduojama pašalinti alergeną iš aplinkos. Be to, gyvenamos patalpos turi būti dažniau valomos, ypač vaiko kambarys. Tokio amžiaus vaikams kvėpavimo organų simptomus dar gali sukelti ir maistas, bet dažniau “kalti” būna įkvepiami (inhaliaciniai) alergenai. Tėvai turėtų vengti rūkyti šalia vaiko, naudoti aerozolius ar stiprius kvapus. Dauguma alergiškų vaikų toleruoja nedidelį kiekį alergeno, bet susirgę infekcine liga reaguoja žymiai stipriau. Tėvai paprastai galvoja, kad tai yra infekcijos požymis ir sunkiai pasiduoda įtikinami, kad to priežastimi gali būti pvz., naminis gyvūnėlis.Tarptautinis susitarimas astmos klausimu rekomenduoja visų pirma įvertinti bronchų uždegimo laipsnį ir provokuojančius faktorius, kuriuos reikia pašalinti ar bent jau vengti, ir naudoti atitinkamą priešuždegiminį gydymą. Tai padeda sumažinti astmos paūmėjimų dažnį. Tačiau, jeigu astma nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje, vaikui gali išsivystyti pastovi su dažnais paūmėjimais astma, kurią gydyti žymiai sunkiau.
3 – 7 METAI
Šio amžiaus vaikas labai intensyviai bendrauja su kitais, eina į mokyklą, taigi, keičiasi jo aplinka. Svarbu, kad tėvai nepersistengtų saugodami vaiką ir neribotų jo emocinio bei socialinio vystymosi. Mokyklos personalas turėtų būti informuotas apie vaiko alergiją, jos simptomus, provokuojančius veiksnius, naudojamus vaistus. Svarbu surasti pusiausvyrą, saugant vaiką nuo kenksmingų sąlygų, tuo pačiu neužgožiant jam svarbių dalykų.
Kvėpavimo organų simptomai
Apie 80% vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 m. amžiaus. Svarbiausiais provokuojančiais veiksniais šioje amžiaus grupėje tampa virusinė infekcija, alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų epiteliui. Kvėpavimo takų obstrukcija pasireiškia vaikui žaidžiant šaltame ir drėgname ore, infekcijų metu. Net ir su virusine infekcija susijęs sausas kosulys gali būti ankstyvas astmos simptomas. Aplinkos kontrolė išlieka labai svarbi, bet tampa sunkesne, nes vaikas lanko mokyklą, įgyja draugų. Dažna problema tampa netiesioginis naminių gyvūnėlių alergenų poveikis – jie gali būti tiesiog prilipę prie klasės draugų drabužių. Šio amžiaus vaikai aktyviai žaidžia ir mėgsta pašėlti, todėl fizinis aktyvumas tampa svarbiu astmą provokuojančiu veiksniu. Fizinio krūvio sukelta astma gali paūmėti ir dėl maisto, kurį ramybėje valgydamas vaikas puikiai toleruoja. Svarbu laiku pradėti gydyti bronchų uždegimą priešuždegiminiais vaistais ir sekti uždegimo aktyvumą. Tėvai turėtų paaiškinti mokytojams ir klasės draugams, kaip suteikti pirmąją pagalbą astmos priepuolio metu.
Virškinimo sistemos simptomai
Ūmios virškinimo sistemos problemos dėl alergijos paprastai jau nebevargina. Vaikas pradeda suprasti, koks maistas jam netinka ir jo vengia. Tačiau duodant vaikui, kuris buvo alergiškas kokiam nors maistui, naują produktą, žinomą kaip stiprų alergeną, reikia būti atsargiems.
Odos simptomai
Kūdikystėje prasidėjusio atopinio dermatito eiga paprastai pagerėja sulaukus 2-4 m., bet dažnai gali vėl pasireikšti. Vaiko oda, ypač rankų, būna nuolat sausa; žiemą paprastai tai paūmėja. Veidas pažeidžiamas mažiau, išskyrus sritį apie burną ir ausis. Paūmėjimą gali sukelti ne tik seniai žinomi alergenai, bet ir nauji. Paūmėjimą taip pat provokuoja nuovargis, infekcija, karštis arba šaltis. Atopinio dermatito, dilgėlinės ir kontaktinio dermatito imunologiniai išsivystymo mechanizmai skirtingi. Kontaktinis dermatitas ir lėtinė dilgėlinė paprastai yra neatopinės reakcijos. Ūmi dilgėlinė kartais sukeliama IgE antikūnių ir tuomet jos priežastimi būna maistas ar vabzdžių įgėlimas. Vaikai, alergiški kokiam nors maisto produktui ir kuriems pasireiškia greitos reakcijos jį pavartojus (ar įkvėpus kvapo, palietus ranka), turėtų jo absoliučiai vengti. Idealiu atveju, vaikas turėtų su savimi nešiotis adrenaliną ir žinoti kaip bei kada jį susileisti.
7-15 METŲ
Alergiškas vaikas jaučia, kad yra kitoks, nei jo bendraamžiai. Jam reikalingas specialus gydymas ir jis negali dalyvauti užklasinėje veikloje taip pat aktyviai, kaip ir kiti. Medicininiu požiūriu jo alergija yra tokia, kaip ir iki tol, bet psichologine prasme viskas pasidaro sudėtingiau. Normalų paauglystės nepriklausomybės poreikį tėvai dažnai sutinka su padidėjusiu rūpesčiu dėl vaiko sveikatos. Trečdalis vaikų, buvusių alergiškais maistui, šią alergiją “išauga”, tuo tarpu likusiems ji pasilieka; be to, toks vaikas gali įsijautrinti naujiems maisto produktams, pvz. daržovėms, vaisiams, riešutams. Valgymo įpročiai tampa laisvesni: suvalgius mėsainį, ledų, saldainį ir nežinant apie juose esančius “paslėptus” alergenus, galima sulaukti grėsmingos alerginės reakcijos. Šioje amžiaus grupėje dažnesnės anafilaksinės (tai yra greitos) reakcijos, nei jaunesniems vaikams. Todėl tokių vaikų saugumo labui svarbu išmokyti juos susileisti adrenalino injekciją ir visuomet nešiotis jį su savimi. Mokyklos personalas turėtų būti informuotas apie vaiko alergiją ir jo psichologinę būklę.
Alerginis rinitas
Alerginis rinitas labai retai aptinkamas iki 3- 4 m. amžiaus. Tačiau, pradėjus lankyti mokyklą, čiaudulys ir sloga pasitaiko vis dažniau, ypač augalų žydėjimo laikotarpiu, kontakto su naminiais gyvūnėliais metu ar būnant drėgnoje, dulkėtoje aplinkoje. Akių ir nosies simptomus maistas gali sukelti tik labai retais atvejais. Sezoninis rinitas praktiškai visada yra sukeliamas žiedadulkių. Taigi prieš žiedadulkių sezoną galima pradėti profilaktinį gydymą. Pastovus rinitas ne visada yra sukeltas alergijos. Jo priežastimi gali būti vazomotorinis rinitas ar nespecifinis nosies hiperreaktyvumas, kuriuos visiškai išgydyti sunku. Kai nustatoma, kad rinitas yra dėl alergijos, ir tai patvirtinama specifinių IgE radimu, vaikui patariama vengti kontakto su nustatytais alergenais, pvz. namų dulkių erkėmis, tarakonais ar gyvūnų epiteliu. Simptomai gali laikinai išnykti vaikui pakeitus gyvenamą aplinką, pvz., išvykus atostogų. Būklė pablogėja žiemą. Tais atvejais, kai neįmanoma išvengti kontakto su alergenais, pradedamas gydymas. Šioje amžiaus grupėje galima atlikti ir specifinę imunoterapiją.
Astma
Kartais dėl psichologinių priežasčių vaikas ar paauglys neigia astmos simptomus ir tuomet vieninteliu astmos požymiu gali būti padidintas plaučių oringumas, kadangi vaikas išmoksta paviršutiniškai kvėpuoti, norėdamas nuslėpti švokštimą. Šioje amžiaus grupėje dažniausiai įsijautrinama namų dulkių erkių, tarakonų, gyvūnų epitelio, žiedadulkių alergenams. Fizinio krūvio sukeliama astma rodo blogą astmos kontrolę. Kartais vaikų amžiuje šis simptomas “praslysta” nepastebėtas, o tai gali turėti rimtų pasekmių normaliam vaiko vystymuisi. Toks vaikas gali vengti fizinio aktyvumo, bet tai sukelia vaiko izoliaciją nuo jo bendraamžių. Todėl fizinis aktyvumas yra skatintinas su ta sąlyga, kad astmos simptomai yra kontroliuojami. Tačiau intensyvus sportavimas (pvz. bėgimas) ne visada yra priimtinas. Yra daug antiastminių vaistų, padedančių išvengti fizinio krūvio išprovokuotų astmos simptomų. Prieš pat fizinę veiklą inhaliuojami vaistai patikimai apsaugo nuo priepuolio išsivystymo. Taip pat rekomenduojama prieš sportuojant skirti laiko apšilimui. Tačiau kai kuriems vaikams šių priemonių nepakanka ir tenka riboti jų fizinį aktyvumą šaltomis dienomis, augalų žydėjimo metu ar sergant virusine infekcija. Taigi ne visos alergijos išlieka visą gyvenimą. Kartais alerginės ligos gali išnykti keleriems metams, o po to vėl atsirasti. Kita vertus, ne visuomet atopinis dermatitas, lėtinė sloga, bronchinė astma ar dilgėlinė yra dėl alergijos. Alergija yra tik viena iš priežasčių, galinčių sukelti šias ligas. Nustatant ar liga yra dėl alergijos ar ne, labai svarbūs simptomai ir jų ryšys su kokiu nors aplinkos veiksniu. Neretai jau pats žmogus pastebi, kad tam tikros aplinkybės visuomet sukelia simptomus. Pavyzdžiui, susitikus katę, - čiaudi ir ašaroja, arba, suvalgius obuolių, niežti gerklę ir patinsta lūpos. Tačiau jeigu alergenas nuolat yra mūsų aplinkoje, gali būti sunku jį atpažinti be specialių tyrimų. Tyrimai priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškia. Todėl rekomenduoju pasitarti su gydytoju, nes tuomet galima ne tik parinkti tyrimus, bet ir daugiau sužinoti apie alergijos gydymą, kuris, beje, ne visada remiasi tik vaistų naudojimu.Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė
Atgal
